BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Didžiųjų atradimų istorija – monetose

Lietuvos jūrų muziejus spalio 29 d. (ketvirtadienį) 15 val. Vilniuje, Lietuvos banko Pinigų muziejuje (Totorių g. 2/8) atidaro parodą „Jūra atveria pasaulį”.

„Pinigai susiję su laivais šimtmečiais ir tūkstantmečiais, - sako parodos kuratorius, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas-istorikas Romualdas Adomavičius. - Sugretindami laivybą su turtais, ištekliais ir finansais, aiškiai matome, kad į jūrų keliones dažnai buvo leidžiamasi norint prakusti, pasipelnyti ir užvaldyti.”
„Dvi pinigų ir laivų mūzų buveinės - Pinigų muziejus Vilniuje ir Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje - siūlo į garsių jūrininkų laimėjimus pažvelgti šiek tiek kitokiu kampu, per įspaudus ir reljefus blizgančiame metale”, - kolegą iš Klaipėdos papildo Lietuvos banko Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas.
Parodoje iš Jūrų muziejaus numizmatikos rinkinio eksponuojama beveik 100 proginių monetų ir medalių, skirtų geografinių atradimų, atradėjų asmenybių ir laivų tipų temai. Tokią teminę kolekciją surinko kolekcininkas Feliksas Rimkevičius, ilgą laiką dirbęs Klaipėdos uosto locmanu, stažavęsis Mozambike. Jis kolekcionavo kriaukles, ženkliukus, pašto ženklus, pašto vokus ir monetas. Didžioji šios kolekcijos dalis dabar saugoma Lietuvos jūrų muziejaus fonduose.

Proginės įvairių nominalų monetos puošia daugelio pasaulio valstybių pinigų rinkinius. Parodoje nėra itin daug senų monetų - tik viena yra XIX a. Dauguma jų nukaldinta praėjusiame ir jau šiame amžiuje. Nemaža jų dalis - portugališkos, yra pažymėtų Jungtinės Karalystės Karalienės atvaizdu, taip pat išleistų Rusijoje, Lenkijoje, Korėjoje, Kuboje, Gvadelupoje, Vokietijoje, Somalyje ir kituose pasaulio kraštuose. Juose vaizduojami siužetai, susiję su istoriniais įvykiais, laivai ir asmenybės dar kartą pabrėžia jūreivystės reikšmę planetos Žemės, kurios 70 proc. paviršiaus sudaro vanduo, istorinei raidai.
Tikimasi, kad paroda pritrauks ne tik numizmatų dėmesį. Joje lankytojai turės galimybę panirti į romantikos ir nuotykių kupiną jūros istorijos pasaulį: susipažins su normanų keliautoju Leifu Eriksonu, pačioje XI a. pradžioje (apie 1000-1001 m.) išsilaipinusiu rytinėje dabartinio Šiaurės Amerikos žemyno pakrantėje ir įkūrusiu Vinlando gyvenvietę, peršokę per kelis šimtmečius kartu su Kristupu Kolumbu iš naujo atras Ameriką, pažins Rytų pasaulį su Marku Polu, leisis į klajones po vandenynus su Džeimsu Kuku, užkariaus Šiaurę su Roaldu Amundsenu.

Laiku ir jūromis keliauti padės navigacijos prietaisai, be kurių nebūtų šių atradimų:
Jokūbo lazda, XVI-XVII a. naudota laivo platumai nustatyti pagal kampą tarp saulės ar Šiaurinės žvaigždės ir horizonto; sekstantas - navigacinis instrumentas kampui tarp bet kokių dviejų matomų objektų matuoti bei Traverso lentelė, kuria fiksuodavo laivo nuplauktą atstumą ir plaukimo kryptį nuo žinomo taško per laiko tarpą (budėjimą).
Paroda Lietuvos banko Pinigų muziejuje bus eksponuojama vienus metus. Daugiau informacijos Pinigų muziejaus svetainėje.

Kontaktai:

Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567 n.puteikiene@muziejus.lt (Lietuvos jūrų muziejus)
Tel. 8 5 2680086, el. p. ameskereviciute@lb.lt (Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyrius)

Parodos kuratorius Romualdas Adomavičius

Rodyk draugams

Istorinės dokumentikos paroda „Į jūrą, visa Lietuva!“ pradeda kelionę per šalį

Jūros šventės tradicijos gimimo 80-mečiui skirta istorinės dokumentikos paroda jau šį penktadienį, birželio 20-ąją, 16 val. bus iškilmingai pristatyta LR prezidentūros kieme Vilniuje. Tarpukario Lietuvoje išleisto propagandinio Jūros šventės plakato šūkiu – „Į jūrą, visa Lietuva!” pavadintą parodą į sostinę lydi didelis uostamiesčio kultūrinės bei jūrinės bendruomenės branduolys.

Nuo 1934-ųjų vasarą surengtos pirmosios Jūros dienos, kurios reikšmę ir svarbą iškėlė tuometis valstybės kultūrinis ir politinis elitas, skaičiuojama permaininga Jūros šventės istorija. To meto istoriniai liudijimai rodo, kokį dėmesį šiai šventei organizuoti skyrė visos Lietuvos akademinė bendruomenė, valdžios atstovai ir pats LR prezidentas Antanas Smetona. „Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosime. Toks mūsų pažadas turi būti tesėtas. Jūros diena teprimena tatai visiems…“,- per pirmąją šventę ugningą kalbą sakė tuometis valstybės vadovas.

Agitacinė kampanija tuomet buvo tokia aktyvi ir paveiki, kad į neseniai prie Lietuvos Respublikos prijungtą Klaipėdą žmonės plūste plūdo. Ir nors geležinkelis pasirūpino papildomais reisais į uostamiestį, to meto spauda rašo, jog visi vagonai buvo sausakimši, bet niekas dėl to nepykęs, priešingai – visi su dideliu entuziazmu ir džiaugsmu dardėjo prie jūros. Tuomet buvo svarbu nusilenkti jūrai, pasveikinti ją, dalyvauti koncertuose, ceremonijose, eitynėse. Pirmoji Jūros diena „uždavė toną“ ateičiai – tiek tarpukario Lietuvos jūrinės kultūros propagandos renginiams, tiek sovietiniais laikais atgimusiai Žvejo dienai ar jau šių dienų Jūros šventei. Visų jų pagrindu tapo pagarbos jūrai ir jūros žmonėms ceremonijos, paradai ar karnavalizuotos eitynės, koncertai, mugės.

8-rius šventės dešimtmečius apžvelgiančioje parodoje – daug įdomių nuotraukų, spaudinių, tekstų, liudijančių šio renginio reikšmę tuomet ir dabar. Parodą, iki Jūros šventės apkeliausiančią Vilnių bei Kauną, parengė Lietuvos jūrų muziejaus istorikai, remdamiesi savo ir kolegų iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus sukaupta medžiaga.

Istorinės dokumentikos parodą į sostinę lydi gausus Klaipėdos kultūrinis-jūrinis desantas, kuriame 111 atlikėjų: muzikantų, dainininkų, teatralų, kurie įsilies į Vilniaus „Kultūros nakties“ renginių programą. Penktadienio vakarą LR prezidentūros kiemelyje numatyti net du koncertai: „Linkėjimai iš pajūrio“ ir „Sukurta Klaipėdoje“. Tai – išankstinis klaipėdiškių kvietimas atvykti į patį jūriškiausią Lietuvos – jūrinės valstybės renginį – Jūros šventę, uostamiestį renginiais užliesiančią š.m. liepos 25-27 dienomis.

O šį penktadienį įkvėpti jūrinės dvasios kviečiame į LR prezidentūros kiemelį (S. Daukanto a. 3, Vilnius). Laukiame visų, kam brangi jūra ir Klaipėda:

16 val. Istorinės dokumentikos parodos „Į jūrą, visa Lietuva!” atidarymas.

19 val. Koncertas „Linkėjimai iš pajūrio“. Dalyvauja Karinių jūrų pajėgų orkestras ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vaikinų choras.

21 val. Koncertas „Sukurta Klaipėdoje“. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Jaunimo teatro trupė, solistai Deividas Norvilas ir Mindaugas Rojus, grupė „Cappella‘A“.

Parodą S. Daukanto a. 3 bus galima apžiūrėti iki liepos 3 d.

Daugiau informacijos:

Projekto koordinatorė

Violeta Ulevičienė

+370 618 80066

violeta@jurossvente.lt

www.jurossvente.lt

Rodyk draugams

Kodėl laivas plaukia sužinos ir „Švyturio“ arenos lankytojai

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja/ Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Jau nuo šio savaitgalio Klaipėdos „Švyturio“ arenos lankytojų laukia netikėta staigmena – likus valandai iki renginio jie galės susipažinti ir su Lietuvos jūrų muziejaus edukacine kilnojamąja paroda „Kodėl laivas plaukia?“ Ši paroda buvo eksponuojama Jūrų muziejuje ir sulaukė daugybės lankytojų.

– Paroda laužo visus standartinius supratimus apie tradicinį muziejų, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Joje ne tik galima, bet ir privaloma viską liesti pačiam, nes kitaip  nesužinosi laivo statybos ar plūdrumo paslapčių.

Parodoje ne tik pristatoma laivų statybos istorija, bet ir atskleidžiamas ne vieną mūsų kankinantis klausimas: kodėl gi geležiniai laivai nepaskęsta.

– Kol žmogus išmoko suvirinti laivą iš metalo, turėjo nutekėti daug vandens, – pasakojo parodos kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius. – Senovės egiptiečiai riestanosius laivus statė iš virvėmis suraišiotų lentgalių. Nilo deltoje augo vien plonos ir kreivos akacijos, todėl faraonų dailidės įgudo meistriškai užtaisyti medienos plyšius, figūriškai tašyti, išmoko medį išlenkti. Toje tolimoje epochoje atsirado pagrindinės laivo dalys: kilis, števeniai, špantai, stringeris, denis.

Parodos lankytojai gali išbandyti tris pagrindinius laivo denio lentų tvirtinimo būdus: jie patys išmoks susiūti arba suleisti lentas karaveliniu ir klinkeriniu būdu.

Įdomu tai, kad vienodi  būdai buvo naudojami geografiškai viena nuo kitos nutolusiose vietovėse: kraveliniu būdu sujungtos ir Kristupo Kolumbo karavelių lentos, taip pat statė kurėnus ir senieji Kuršių marių žvejai.

Šiandien laivai projektuojami ir net išbandomi kompiuteriais. O kaipgi be modernių prietaisų laivadirbiai prieš šimtmečius gebėjo statyti didelius ir stiprius jūrų laivus?

– Iš pradžių visi laivai buvo statomi pagal meistro paruoštus šablonus. Vėliau atsirado brėžiniai, tiksliai nustatantys simetrijos ašį ir laivo tūrį, – pasakojo parodos kuratorius Romualdas Adomavičius.

Parodoje veikia trys atviri baseiniukai – stovumo, plūdrumo, sraigto – ir … vienas kubilas su vandeniu, kuriame galima plukdyti pačių parodoje pasigamintus laivelius. Viename baseiniuke lankytojai, patys keisdami svareliais laivo svorio centrą, gali jį net nuskandinti. Kitame baseine pateikiamas povandeninio laivo modelis, kuris iškeliamas arba panardinamas kompresoriumi pumpuojant orą. Pirmieji parodos lankytojai – vaikai – itin pamėgo šį, žaidimą primenantį, eksponatą.

Rodyk draugams

Kviečiame aplankyti delfinų piešinių parodą Platelių daugiafunkciniame centre

Nuo seniausių laikų pasakojamos istorijos apie žmogaus ir delfino draugystę. Žaismingas delfinų būdas jaudina žmogaus vaizduotę, žadina norą pažinti juos ir pasaulį, kuriame jie gyvena.

Kiekvienas delfinas pasižymi savitu charakteriu, išsiskiria būdo bruožais ir pomėgiais. Pagrindiniai delfinariumo dailininkai – delfinai Argas, Glorija ir Gabija.

Parodoje pamatysite 9 delfinų tapytus piešinius, kuriuose melancholišką linijų bangavimą keičia intensyvių potėpių energija, švelnus teptuką vedžiojančio delfino ir lapo pokalbis pavirsta ekspresyviu, valiūkišku emocijų šėlsmu piešinyje…

Delfinų piešiniai – tarsi keisti ženklai, žiūrovams atveriantys vandenų pasaulio slėpinius.

Akimirkos iš parodos atidarymo renginio.

Rodyk draugams

Pirmą kartą Lietuvoje mokslinių vizualizacijų paroda „Art in Science“

Mokslinis darbas ir visa mokslininkų veikla, kuri vykdoma Lietuvoje, vis dar yra nesuprantama ir mažai patraukli didžiajai visuomenės daliai. Dažnai dėl to, kad žmonės tiesiog nemato, kas yra daroma laboratorijose, ir nesidomi, nes mano, kad bet kokiu atveju, nieko nesupras. Taip pat, pasigirsta nuomonių, kad apie Lietuvos mokslinį darbą sunku sužinoti, jis nėra pakankamai viešinamas.

Mokslo srityje dirbantys žmonės žino, kad Lietuvoje yra daug intensyviai bei rezultatyviai dirbančių laboratorijų ir įmonių. Tačiau sutikime – informacija apie jų veiklą ne visada yra pateikiama patraukliai ir suprantamai. Ši problema – kokybiško mokslo populiarinimo bei sklaidos stoka, įsitikinę VšĮ „Mokslas ir menas“ atstovai. Prieš tris metus jaunimo įkurta organizacija siūlo išeiti iš tradicinių mokslo populiarinimo formų  ir sudalyvauti mokslinių vizualizacijų parodoje „Art in Science“.

„Tarp mokslo ir meno sričių įžvelgiame nemažai panašumų, ir matome, jog šios dvi sritys gali puikiai papildyti viena kitą visuomenės švietimo srityje“ – dalinasi mintimis organizacijos vadovė V. Kulbokaitė – „Atkreipėme dėmesį, kad žmonės, nebūdami menininkais, meno kritikais ar dideliais žinovais, eina į koncertus, parodas, dirbtuves, norėdami šį tą sužinoti, išmokti ar tiesiog įdomiai praleisti laiką. Tačiau jie praktiškai niekada negalėtų panorėję užeiti į mokslinę laboratoriją, o mokslo muziejaus Lietuvoje nėra. Todėl nutarėme suorganizuoti mokslinių vizualizacijų parodą. Šioje parodoje visuomenei pristatysime mokslinėse laboratorijose išgaunamus nuostabiausius vaizdus. O tokių tikrai yra.“

Šio projekto pagrindinis tikslas yra kiekvienam patrauklia forma parodyti, kad Lietuvoje aktyviai vykdoma mokslinė veikla, kuri gali būti graži ir žavinga bet kuriam Lietuvos piliečiui. Todėl visi Lietuvos mokslininkai, tyrėjai bei studentai yra kviečiami pasidalinti mokslinėje aplinkoje gautais vaizdais ir nuotraukomis, kurie jų nuomone, atrodo meniški ir įdomūs.

Visos gautos vizualizacijos iki rugsėjo 18 dienos, atitinkančios kriterijus, bus talpinamos vienoje bendroje svetainėje. Geriausi 6-10 darbai bus atrenkami rugsėjo 1-18 dienomis, todėl kūrinius organizatoriai kviečia pateikti kuo anksčiau. Paroda vyks Vilniuje ir Klaipėdoje rugsėjo 26d. – spalio 26d.

Parodą bus galima aplankyti ir Lietuvos jūrų muziejuje.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti internetinėje svetainėje: www.mokslasirmenas.lt.
Vizualizacijas kartu su aprašymais organizatoriai kviečia siųsti el. paštu:
urte@mokslasirmenas.lt

Projektas yra finansuojamas pagal Viešosios įstaigos Socialinių inovacijų instituto vykdomą projektą „Mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo ir gebėjimų ugdymo sistema“ (VP1-3.2- ŠMM-02-V -02-004), kuris finansuojamas pagal 2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-3.2- ŠMM-02-V „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.

Rodyk draugams

Tarptautinę muziejų dieną Jūrų muziejus švęs net tris dienas

Tarptautinę muziejų dieną, kuri bus pažymima jau šį šeštadienį, Lietuvos jūrų muziejus pasitinka gamtosauginių ir istorinių renginių gausa, aprėpiančia tiek pačių mažiausiųjų auditoriją, tiek patrauklią rimtiems vyrams. Renginių maratonas prasidės ketvirtadienį Tarptautine Baltijos jūros kiaulės diena, penktadienį ruoniuko Vardynų šventės proga skelbiamas nemokamas muziejaus lankymas, šeštadienį rengiama konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“. Tos pačios dienos vakare Nerijos fortą, kuriame įsikūręs Jūrų muziejus, užims … piratai. Taip prasidės Muziejų nakties renginys „Baltijos jūros piratai“. Visas tris dienas lankytojams bus pristatoma ir šio sezono naujovė – elektroninis gidas, kuris buvo parengtas muziejui dalyvaujant tarptautiniame projekte BalticMuseums 2.0 Plus .

Vaikų namų auklėtiniai susipažins su Baltijos jūros kiaule

Ketvirtadienį, gegužės 16-ąją, su paslaptingu ir įdomiu Baltijos jūros gyvūnu – jūros kiaule bus supažindinti Klaipėdos vaikų globos namų auklėtiniai. Po edukacinės dalies jie kurs meninę instaliaciją „Išsaugokime Baltijos jūros kiaules“.

Baltijos jūros kiaulės diena buvo pradėta minėti Lietuvos jūrų muziejui įsitraukus į ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas) organizaciją, kurios tikslas – išsaugoti mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose. ASCOBANS susitarimas pasirašytas 1991 metais.

Kiekvienais metais muziejus ieško būdų, kaip patraukti visuomenės dėmesį ir išradingai pateikti informaciją apie šį, Lietuvoje dar mažai žinomą, gyvūną. Buvo surengtas seminaras ir … jūros kiaulyčių nuotraukų paroda, taip per panašių pavadinimų žaismą akcentuojant šių gyvūnų skirtumus. Prieš dvejus metus akcijos „Apkabink jūros kiaulę“ metu 1700 žmonių gyva grandinėle pavaizdavo pajūryje Baltijos jūros kiaulės figūrą.

Vardynų šventės proga – nemokamas muziejaus lankymas

Penktadienis, gegužės 17-oji, –Vardynų šventė – smagiausia metų diena muziejuje. Vardą Baltijos pilkajam ruoniukui rinko visos Lietuvos vaikai.

Ši diena prasidės iškilmingai – patrankos šūviu ir Kopgalio vėliavos pakėlimu. Visą dieną su lankytojais bendraus gyvūnų prižiūrėtojai, pristatydami edukacinių šėrimų metu savo augintinius, ruoniuką sveikins „YAMAHA“ muzikos studijos jauniausieji, bus atidaryta įspūdinga Pasaulinio vandenyno muziejaus (Kaliningradas) paroda „Geriausios laukinės gamtos fotografijos „Auksinis vėžlys – 5“, kuriama auksinio ruoniuko istaliacija.

Ruoniuko vardynų šventė prasidės 13.00 valandą muziejaus amfiteatre. Joje be ruoniuko draugų – Kalifornijos jūrų liūtų – pasirodys šokių ir muzikos studijos “Švyturiukai”, “Credo”, “Muzika kartu” „YAMAHA“.

Šeštadienis skirtas laivams ir piratams

Šeštadienį, gegužės 18-ąją, 10.30 val. prasidės kartu su Klaipėdos  rajono turizmo informacijos centru rengiama konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“ , kurioje bus pristatytos istorinės Lietuvos burvaltės ir pasidalinta gerąja patirtimi statant bei pritaikant jų replikas kultūriniam turizmui. Pranešimus skaitys Jūrų muziejaus ir Kaliningrado Pasaulinio okeano muziejaus istorikai, įžvalgomis dalinsis laivų statytojai-praktikai, bus diskutuojama apie Lietuvos, kaip jūrų valstybės, potencialą, pristatyta laivadirbio Jono Gižo etnografinės sodyba.

Na, o vakare Nerijos forte siautės piratai. Norintys prie jų prisijungti, kviečiami 18.00 val.– nemokamu piratišku „Smiltynės perkėlos“ pėsčiųjų keltu atplaukti į muziejų. Piratiškas aksesuaras – privalomas.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pagrindinė piratiškos nakties „Baltijos jūros piratai“ tema – pažintis su vikingu laivu drakaru. Jo repliką lankytojai galės ir pamatyti Laivybos ekspozicijoje, o įsiminti raiškias ir išskirtines šio laivo formas padės bendro drakaro paveikslo kūrimas. Jaunų ir vyresnių piratų laukia galimybė pamiklinti pirštus ir smegenis daugelyje edukacinių dirbtuvių: lankytojai bus supažindinti su piratiška jūrinių vėliavų abėcėle, lankstys origami laivus, išmoks piratiškų dainų ir šokių. Bus renkamas piratiškiausias renginio dalyvis ir, be abejo, ieškoma forte paslėpto lobio. Vakaro metu skambės piratiški būgnai, o nepasiklysti Nerijos forte padės modernus elektroninis gidas.

Alfonso Mažūno nuotr..

Nika Puteikienė

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Rodyk draugams

Gegužė Lietuvos jūrų muziejuje - gausi parodomis!

Maloniai kviečiame savo darbo kalendoriuose pažymėti šias datas:

2013 metų gegužės 17 dieną, 13.00 val. - Lietuvos jūrų muziejuje bus atidaroma Pasaulinio vandenyno muziejaus (Kaliningradas), nuotraukų paroda iš ciklo “Auksinis vėžlys”. Tą dieną švenčiama tarptautinė muziejų diena, įėjimas į muziejų Jums nekainuos, taip pat vyks renginys - Ruonio vardynos.

http://kudago.com/msk/exhibitions/zolotaya-cherepa/

http://kudago.com/msk/exhibitions/zolotaya-cherepa/

Gegužės 22 dieną - bus atidaroma edukacinė paroda - “Kodėl laivas plaukia?”, parodos kuratorius Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ivairenybes/laivas-turejo-isvaduoti-is-jurliges-kanciu-384754

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ivairenybes/laivas-turejo-isvaduoti-is-jurliges-kanciu-384754

Nuo gegužės 25 dienos Lietuvos jūrų muziejus pasipuoš Klaipėdos jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ moksleivių spalvingų darbų paroda “Mano svajonių laivas”.

Rugilė Monkutė 14m. flomasteriai "Ar norėtum gyventi plastiko butelyje?...- žuvys to irgi nenori..."

Rugilė Monkutė 14m. flomasteriai

Jūsų muziejus laukia!!! Nes drauge su Jumis mes stengiamės pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus harmoniją su jūra!

Rodyk draugams

Nauja Lietuvos jūrų muziejaus paroda “Kodėl laivas plaukia?” jau greitai!

-Vanduo žmogaus gyvenime yra daug svarbesnis nei daugelis galėtų įsivaizduoti. Vis dėlto jūrų ir vandenynų pasaulį dažnai siejame su atšiaurumu ir pavojumi. Ne veltui, vanduo yra gamtos stichija, prie kurios žmonijai prisitaikyti prireikė daugiausiai laiko, sako Romualdas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas ir parodos „Kodėl laivas plaukia“ kuratorius.

Parodą kviesime aplankyti nuo šių metų gegužės 22 d. Čia lankytojai galės pasijausti laivų statytojais, patys išmėgins lentų suleidimo būdus, naudojamus laivų statyboje, mindami pedalus galės atstoti garo variklį ir judinti garlaivio mentratį, išbandyti savo lygsvarą, „besiiriant“ ant pirmykštės plaukiojimo priemonės, suprasti fizikinius dėsnius, veikiančius laivams plaukiant.

- Neišsigąskite, jau žengiant link vasaros atostogų, nesiūlysime jums skaityti fizikos vadovėlių, visus dėsnius galėsite pamatyti, suprasti taikydami juos praktikoje, - pažymi parodos kuratorius Romualdas.

Parodoje bus atsakyta į klausimus kodėl laivas neskęsta ir kodėl jis plaukia? Pasakosime apie pirmykštes plaukiojimo priemones, plaustų konstravimą, žmonių bandymus „prisijaukinti“ vandenį, medienos apdirbimo būdus, pritaikytus laivams statyti. Laivų statytojo kampe bus galima surinkti laivo modelį ir sužinoti laivų detalių pavadinimus. Parodos temai atskleisti specialiai Jums sukursime jūras, kur ir patys galėsite tapti pasigamintų laivų kapitonais, išbandyti kaip veikia fizikiniai dėsniai.

Paroda „Kodėl laivas plaukia?“ -  jau greitai – sekite informaciją ir būkite pirmieji ją aplankę!

Rodyk draugams

Lietuvos jūrų muziejuje nauja paroda!

Lietuvos jūrų muziejuje eksponuojama geriausių Baltijos jūros nuotraukų foto paroda. Nuotraukos-nugalėtojos buvo išrinktos tarptautiniame foto konkurse.

Nuotraukų konkursas buvo surengtas Baltic Museums 2.0 projekto dalyvių - atstovų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos.

Plačiau apie nuotraukų konkursą ir visas nuotraukas galite pamatyti čia - http://contest.balticmuseums.net/?q=en%2Fphoto-competition-different-country-tab

Papildomos prizais apdovanotos nuotraukos - http://contest.balticmuseums.net/?q=en%2Fphoto-competition-jury-prize.

Rodyk draugams

Lietuvos jūrų muziejaus keliaujančios parodos - Kaune

Gerbiami kauniečiai ir šio miesto svečiai,

Jei neturėjote galimybių aplankyti Lietuvos jūrų muziejaus parodų uostamiestyje - ne bėda! Parodos pačios Jus aplankė…

Keliaujanti paroda “Ruoniai - Baltijos jūros šeimininkai” eksponuojama Tado Ivanausko zoologijos muziejuje iki 2013 03 15.

Jūrų paukščių ir žinduolių sk. vedėjas, Arūnas Grušas pristato parodą

Jūrų paukščių ir žinduolių sk. vedėjas, Arūnas Grušas pristato parodą

Keliaujančią parodą “Delfinai padeda gyventi” - galite apžiūrėti Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, Vaikų skyriuje, Josvainių g. 2.  Parodoje pasakojama apie nepaprastą vaikų ir delfinų draugystę.

Paroda eksponuojama iki 2013 03 15.

Paroda apie nepaprastą vaikų ir delfinų draugystę

Paroda

Lietuvos jūrų muziejaus paroda “Klaipėdos burinis laivynas” eksponuojama Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Ši paroda - sudėtinė kilnojamosios tarptautinės parodos „1 jūra – 4 istorijos“ dalis. Paroda vainikavo trejus metus vykusį tarptautinį projektą „SeaSide“, kuris plėtojosi remiamas Pietų Baltijos tarpsieninio bendradarbiavimo programos. Šiame projekte Jūrų muziejaus darbavosi kartu su trimis prie Baltijos jūros įsikūrusiais muziejais iš Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojams muziejus iš uostamiesčio suteikia puikią galimybę įlįsti į jūrininko kailį – lankytojams siūlomas interaktyvus žaidimas, leidžiantis pačiam stoti prie šturvalo ir įvesti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą. O tai padaryti tikrai nėra lengva…

Paroda eksponuojama iki 2013 03 15.

Paroda

Paroda

Susidomėjote? Norėtumėte parodas eksponuoti savo erdvėse? Rašykite ar skambinkite mums!

Andra Lukošienė/ a.lukosiene@muziejus.lt/ 846 49 22 50.

Rodyk draugams