Lietuvos jūrų muziejus Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje pravedė išskirtinius edukacinius užsiėmimus, kurių metu vaizdingomis ir netikėtomis priemonėmis atskleidžiami paslaptingi jūrų gamtos reiškiniai, pasakojama apie tradicines Kuršių marių laivybos priemones, artimosios Baltijos ekologiją, gyvai susipažįstama su delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų treneriais.
Štai, pavyzdžiui, perlo formavimosi procesas atkleidžiamas gaminant … šokoladinį fondiu. Vaikai, sukdami ant pagaliuko pamautą apvalų džiovinto vaisiaus gabaliuką, gyvai įsivaizduoja, kaip perlamutru yra apauginama į perluotės vidų patekusi smiltelė, kurią bandydamas izoliuoti, jūrų moliukas paverčia perlu. Kultūrinės perlo istorijos pasakojamos vartant bene metro dydžio erdvinę knygą-kriauklę, kurios kiekvienas puslapis atskleidžia, kaip skirtingose šalyse aiškinama perlų kilmė. Štai kinai tiki, kad perlai yra ne kas kita, kaip drakonų dantys. Mat drakonų kovų danguje metu išmuštas dantis nukrenta ant žemės jau perlu. O persai, kaip ir romėnai ar graikai, manė, kad perlai austrėse susiformuodavo, ten patekus lietaus ar rasos lašui. Jeigu perlas turėdavo trūkumų, tai dėl to kaltas likdavo … griaustinis.
Su tradicine žvejyba Kuršių mariose moksleiviai susipažįsta nagrinėdami kurėnų, venterinės valties modelius. Šie modeliai yra kaip tikri laivai, kurių bures gali pakelti ar suskliausti, demonstruoti, kaip buvo metamas tinklas.
Ypač įdomūs moksleiviams susitikimai su delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų treneriais. Mat apie tokį darbą svajoja ne vienas vaikas. Todėl galimybė edukacinio užsiėmimo metu susipažinti, gyvai pabendrauti su treneriu, kuris susikalba net su delfinais, intriguoja kiekvieną moksleivį.
Prieš vakaronę Laukuvos kultūros namuose bendruomene rinksis susipažinti su Lietuvos jūrų muziejaus leidiniais, parodomis, bus mokamasi rišti jūrinius mazgus, vaikais spalvins vėtrunges, dalyvaus įvairiose žaidimuose ir viktorinose.
Na, o Jūrų muziejaus dienos Laukuvoje kulminacija - vakaronė, kurios metu ne tik skambės Egidijaus Sipavičiaus dainos apie jūrą ir du seni jūrų vilkai – kapitonai Sigitas Šileris ir Vytautas Saulėnas griaus banalų ir įprastą gyvenimo pajūrį įvaizdį.
– Dažnam lietuviui jūra asocijuojasi tik su poilsiu – saulėtu pliažu vasaros dieną, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Projekto „Mano jūra – tolima ir atima“ tikslas – pristatyti kitokią jūrą. Jūra maitinančią, jūrą, keičiančią žmonių ir net šalies gyvenimą. Išvykoms pasirinkome Žemaitijos miestukus, gerokai nutolusius nuo Baltijos. Stengiamės visiems suprantamai kalbėti apie tai, ką duoda Klaipėdos uostas Lietuvai, populiariname jūrines profesijas.
Laukuviškiai vakaronės metu susipažins su etnine pamario ir pajūrio kultūra, laivybos istorija, žvejyba, gyvai bendraus su vos ne viso pasaulio jūras išmaišiusiais kapitonais, galės net išmokti signalinių vėliavėlių abėcėlę, kurią jūrininkai „pasiskolino“ iš piratų.
– Norim parodyti jūrą ir gyvenantiems tolėliau nuo jūros, – šypsosi Olga Žalienė . – Parengėme pažintinės vakaronės, parodas, edukacinius užsiėmimus, kuriuos pritaikėme Vakarų Lietuvos regiono mokykloms, bendruomenėms bei senelių globos įstaigoms. Visa tai leis pajūrį pamatyti ne tik kaip laisvalaikio erdvę, bet suteiks ir galimybę pažinti uostą kaip vartus į pasaulį tiek istoriniu, tiek kultūriniu, tiek ekonominiu aspektu.
Projektą „Mano jūra – tolima ir atima“ Jūrų muziejus įgyvendina remiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Atviros visuomenės instituto pagalbos fondo Lietuvoje ir Lietuvos nacionalinio radijo.
Nika Puteikienė
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Nuotr. iš Lietuvos jūrų muziejaus archyvo.
Jūrų muziejaus edukaciniai užsiėmimai Pajūralio pagrindinėje mokykloje (Šilalės rajonas)
Rodyk draugams
Kuršių marių pakrantėje džiovinamos plekšnės, XX a. 4 dešimtmetis. 
RSS 
