PO MUZIEJAUS BURĖMIS

Nika Puteikienė / Ryšių su visuomene skyriaus vedėja / Lietuvos jūrų muziejus

TARPTAUTINĘ MUZIEJŲ DIENĄ JŪRŲ MUZIEJUS ŠVĘS NET TRIS DIENAS
Piešime jūrų kiaules
Tarptautinę muziejų dieną Jūrų muziejus pasitinka išskirtiniais renginiais.
Gegužės 17 dieną Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai darbuosis kūrybinėse komiksų dirbtuvėse „Išsaugokime jūrų kiaules Baltijoje!” ir darbo rezultatą eksponuos parodoje muziejuje.
Baltijos jūros kiaulės diena buvo pradėta minėti Lietuvos jūrų muziejui įsitraukus į Tarptautinę ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas) organizaciją, kurios tikslas - išsaugoti mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose. ASCOBANS susitarimas pasirašytas 1991 metais.
Kiekvienais metais muziejus ieško būdų, kaip patraukti visuomenės dėmesį ir išradingai pateikti informaciją apie šį, Lietuvoje dar mažai žinomą, gyvūną. Buvo surengtas seminaras ir … jūros kiaulyčių nuotraukų paroda, taip per panašių pavadinimų žaismą akcentuojant šių gyvūnų skirtumus. Prieš dvejus metus akcijos „Apkabink jūros kiaulę” metu 1700 žmonių gyva grandinėle pavaizdavo pajūryje Baltijos jūros kiaulės figūrą.
Daug kam dar šiandien sunku patikėti, kad šis gyvūnas gyvena šalia mūsų - Baltijos jūroje. Jūrų kiaulės paplitusios daugiausia Šiaurės jūroje ir vakarinėje Baltijos dalyje, tačiau praeityje buvo įprastos ir prie mūsų krantų. Tarpukario metais jos neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo pastebėtos net prie Palangos tilto.
- Deja, vėliau, iki pat 2001 metų, apie jas nieko nebuvo žinoma, - sakė muziejaus biologas Saulius Karalius. - Ir štai 2001 metų balandžio 29 dieną gautas sensacingas pranešimas, kad Melnragėje žvejai sugavo nedidelį delfinuką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 22 kg svėręs jaunas jūrų kiaulės patinukas, naktį pakliuvęs ir žuvęs tinkluose. 2003 metų vasario 22 dieną Lietuvos ekonominėje zonoje 70 m gylyje, traluojant buvo sugauta stambi jūrų kiaulės patelė, svėrusi net 60 kilogramų.

Tarptautinę muziejų dieną - lankymas nemokamas
Gegužės 18-oji - Tarptautinė muziejų diena, kurią Jūrų muziejus kviečia švęsti kartu, todėl tądien lankytojai įleidžiami nemokamai. Muziejui tai ir - linksmiausia - Vardynų diena. Vardą pirmąją pavasario dieną išvydusiam pasaulį Baltijos pilkajam ruoniukui rinko visos Lietuvos vaikai.
Tarptautinė muziejų diena prasidės iškilmingai - patrankos šūviu ir Kopgalio vėliavos pakėlimu. Visą dieną su lankytojais bendraus ne tik gyvūnų prižiūrėtojai, pristatydami edukacinių šėrimų metu savo augintinius. Nuo 11.00 iki 15.00 valandos Jūrų faunos ekspozicijoje esančioje konferencijų ir parodų salytėje lankytojai kviečiami pokalbiui su pirmaisiais muziejaus asmenimis - direktore Olga Žaliene, pavaduotojais, biologais, istorikais.
Ruoniuko vardynų šventė prasidės 13.00 valandą muziejaus amfiteatre. Joje be ruoniuko ir jo draugų - Kalifornijos jūrų liūtų - pasirodys Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro šiuolaikinio šokio kolektyvas „Brigantina”, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubas „Švyturys”, muzikos studija „Muzika kartu”.
Besidomintys Lietuvos laivybos istorija 16.30 val. kviečiami į viešą ekskursija Senųjų žvejybos laivų aikštelėje.
Tądien Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks Muziejų mugė „Muziejai be sienų”, kurioje darbuosis piratiškai nusiteikusi Jūrų muziejaus edukatorių komanda. Čia bus pristatyta ir trumpa piratavimo istorija, primenant, kad šis užsiėmimas nebuvo svetimas ir Lietuvos pajūrio gyventojams. Bus atidaryta „Jaunųjų piratų mokykla”, kurioje bus mokamasi rišti jūrinius mazgus, paslaptingos signalinių vėliavėlių abėcėlės, supažindinama su navigacijos prietaisais ir piratiškais ginklais. Stende veiks ir interaktyvus žaidimas, leidžiantis pačiam stoti prie šturvalo ir įvesti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą.

Muziejų naktį Nerijos forte siautės piratai
Gegužės 19-osios vakarą muziejus vėl svetingai nemokamai atvers duris, kviesdamas į Tarptautinės muziejų nakties renginį. Jau trečiąkart istorinėje Kopgalio tvirtovėje siautės Baltijos jūros piratai. Tradiciškai prie šio muziejininkų renginio jungiasi ir AB „Smiltynės perkėla” - piratiškai pasipuošę ir jūrinėms linksmybėms bei nuotykiams pasirengę bus nemokamai nuplukdyti tiesiai į Jūrų muziejų specialiu piratišku kelto reisu 17.30 iš Senosios perkėlos.
Kapitonas Petras Bekėža papasakos apie šiuolaikinius piratus, veiks „Jaunųjų piratų mokykla”, kurioje ir maži, ir dideli pieš vėliavas, gamins piratiškus pinigus gamyba, įsiamžinti kvies piratiška fotoateljė. Na, o kapitonas Flintas įtrauks visus į azartiškas lobio paieškas, žaisim piratiškus žaidimus, mokysimės jų dainų, išrinksim piratiškiausią vakaro dalyvį.
Šventė baigsis pačiu laiku - prieš 21 valandą, tad jos dalyviai spės persikelti į Klaipėdą ir dalyvauti Laivų parade.

Piratiška muziejų naktis įdomi ir mažiems, ir dideliems

Prieš dvejus metus Smiltynėje žmonių grandinėle pavaizdavo jūrų kiaulės siluetą

Tarptautinę muziejų dieną gyvūnų prižiūrėtojai supažindina lankytojus su savo augintiniais

Iškilmingai kyla Kopgalio vėliava

Šiam ruoniukui vardus rinko visos Lietuvos vaikai

Alfonso Mažūno ir Antano Stanevičiaus nuotr.

Remigijus Dailidė / Vyriausias biologas-muziejininkas / Jūrų faunos skyrius / Lietuvos jūrų muziejus

Pavasarį, balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, kai vandens temperatūra pasiekia 10 C, tarsi dideli ir sunkūs bombonešiai pakyla nerštui didieji ešeriai. Dar žiemos pradžioje susimetę į nedidelius būrius dabar jie sudaro daugiatūkstantinę armiją, kuri turi vieną ir pagrindinį tikslą… nerštą. Tarsi pagal vado komandą patelės išleidžia ilgus, beveik iki metro ilgio nerštui skirtus ikrų kaspinus, prie kurių iš karto prisistato patinėliai. Lengvas chaosas rikiuotėje tęsiasi apie savaitę. Laikas nuo laiko, pasikeisdami vietomis, patinėliai asistuoja vis naujoms patelėms. Galvoti apie maistą nėra kada. Reikia atlikti svarbiausią pareigą.
Pavasarinė saulė kaitri. Jeigu šiaurės vėjas pamiršta mūsų kraštą, tai kylanti vandens temperatūra sužadina ir begalinį ešerių apetitą. Užuodusi maistą, bebaigianti nerštą armija pradeda persirikiavimą. Pirmieji atakai ruošiasi jaunieji pėstininkai. Lyg pagal nematomo vado įsakymą puolimas prasideda staiga. Bekylančios vabzdžių lervos, dėlės, įvairios kirmėlės ir vėžiagyviai užpuolami be jokio gailesčio. Antroje eilėje daugiau patirties turintys kariai įsiveržia su dar didesne jėga. Tada kliūna visiems, ir saviems, ir svetimiems. Vėliausiai fronte pasirodo armijos elitas, didžioji karininkija. Kuri labai skrupulingai ir gurmaniškai vertina kiekvieną auką. Gyvenimo patirtis daro savo. Ne kiekvienam ešeriui likimas skiria žvejo kabliuką…

Gegužės 17 d. (ketvirtadienis)
Tarptautinė Baltijos jūros kiaulės diena

10.00-14.00 Kūrybinės komiksų dirbtuvės „Išsaugokime jūrų kiaules Baltijoje!”

Gegužės 18 d. (penktadienis)
Tarptautinė muziejų diena

10.30 Iškilmingas Kopgalio tvirtovės vėliavos pakėlimas
10.30 Pažintis su neskraidančiais paukščiais - pingvinais
10.45 Pažintis su Baltijos pilkaisiais ruoniais
11.00 Pažintis su Šiaurės jūrų liūtais
11.00-15.00 „Apie muziejų - iš pirmų lūpų”: susitikimai ir diskusijos su Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojais
11.45 Pažintis su Rytų Atlanto paprastaisiais ruoniais
13.00-14.00 Ruoniuko vardynų šventė. Dalyvauja: Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro šiuolaikinio šokio kolektyvas „Brigantina”, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubas „Švyturys”, muzikos studija „Muzika kartu. Renginį veda Tadas Račkauskas.
Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymas muziejaus amfiteatre
14.20 Pažintis su neskraidančiais paukščiais - pingvinais
14.40 Pažintis su Šiaurės jūrų liūtais
14.50 Pažintis su Baltijos pilkaisiais ruoniais
15.15 Pažintis su Rytų Atlanto paprastaisiais ruoniais
16.30 Vieša ekskursija Senųjų žvejybos laivų aikštelėje
Įėjimas į Jūrų muziejų NEMOKAMAS

Gegužės 19 d. (šeštadienis)
Europos muziejų nakties renginys
„Baltijos jūros piratai”

17.30 Keliam inkarus pasipuošę piratiškai! Nemokamas piratiško kelto reisas iš Senosios perkėlos tiesiai į muziejų
18.00-21.00 Iškilmingas Nerijos forto vėliavų pakėlimas su patrankos šūviu.
Kapitono Petro Bekėžos pasakojimas apie šiuolaikinius piratus. „Jaunųjų piratų mokykla”: vėliavų piešimas, piratiškų pinigų gamyba, piratiška fotoateljė.
Kapitono Flinto programa: lobio paieška, žaidimai, dainos, šokiai, piratų perkusija, piratiškiausio dalyvio rinkimai. Veiks „Senojo Džeko smuklė”
21.15 Paskutinis keltas į Klaipėdą (iš Smiltynės)
Įėjimas į renginį Jūrų muziejuje NEMOKAMAS

Gegužės 12-13 d. (savaitgalis)
Edukaciniai užsiėmimai vaikams

12.00-16.00 Bestiariumo knygų dirbtuvės, „Medūzos žvilgsnio paslaptys”, „Perlo gimimas”, „Jūreivio ABC” (užsiėmimai vedami NEMOKAMAI)

Lietuvos jūrų muziejus - ant bangos! Laukiame Jūsų gegužę nuotaikinguose renginiuose: http://youtu.be/ruFaZooIR0k

SUSITIKIME JŪRŲ MUZIEJUJE!

Prieš ruošiant žuvį, gražu būtų su ja susipažinti. Žiobris - vertinga praeivė Baltijos žuvis, išplaukianti rudenį ir pavasarį neršti į upes. Neršto metu patinai tampa spalvingi - juodi su oranžiniais pilvais. Neršia šios žuvys gegužės mėnesį rėvose ir srauniose vietose, dideliais būriais. Jaunikliai upėse gyvena apie metus, po to plaukia į jūrą. Užauga iki 1-2 kg svorio.

Žiobrinės - sena panemuniečių žvejų šventė, kai žiobriai kepami pamovus ant karklinių iešmukų. Ši tradicija kilo Nemuno žemupyje ir buvo švenčiama ne tik Nemuno žvejų, bet ir visų prie Nemuno gyvenančių žmonių. Jau keletą metų iš eilės gegužės mėnesį Kriūkuose (panemunėje) švenčiama Žiobrinių šventė. Žiobris pasirinktas neatsitiktinai, mat kepant ant iešmuko žiobris nesusmunka. Ant karklinių vytelių sumauti žiobriai susmeigiami į žemę 1 m atstumu aplink paruoštą laužą, kuriam renkamos tik lapuočių medžių malkos. Žiobrių kepimas trunka 3-4 valandas, vienai pusei iškepus, apsukama kita. Žiobrio kepimo procesas yra lydimas senovinių papročių, dainų, šokių ir žaidimų.
Jeigu neturite glaimybės sudalyvauti Žiobrinėse ir paragauti ant iešmukų kepto žiobrio, siūlome pasimėgauti gardžiu ir paprastai paruošiamu sūdytu žiobriu. Tam Jums prireiks:

400 g žiobrio
Po 1 arbatinį šaukštelį druskos ir cukraus
Šviežiai maltų pipirų
1-2 skiltelių česnako

Išimame žiobrio file ir apibrastome ją druskos ir cukraus mišiniu, pagrdiname maltais pipirais bei kubeliais supjaustytu česnaku. Žuvį perlenkiame pusiau, dedame į maišelį ir paslegiame. Taip paruošta žuvis naktį praleidžia šaldytuve, o pusryčiams kiekvienas gali pasimėgauti gaiviu užkandžiu. Skanaus!

Gegužės pabaigoje visus muziejaus leidinių mėgėjus nudžiuginsime dar vienu leidiniu - Romualdo Adomavičiaus mokslo studija „Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos jūrų prekybos laivynas 1921-1940 metais”. Leidinio tikslas - patrauklia forma pristatyti visuomenei Lietuvos jūrų prekybos laivyno vystymosi raidą 1921-1940 m., ugdyti supratimą apie Lietuvos jūrinį identitetą, jūrinės kultūros vaidmenį šalies politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime.
Kviečiame trumpai žvilgtelėti į tai, kas jau greitai papildys muziejaus leidinių lentyną.

Klaipėdos uosto raida XIX-XX a. pradžioje
Vandens kelių (Nemuno upės ištakos), kuriais gabentos prekės iš žemyninių į užjūrio rinkas ir atvirkščiai, atžvilgiu Klaipėdos uosto geografinė vieta buvo gera, bet ją ribojo politinės aplinkybės. Nuo XV a. prie pat Klaipėdos buvo brėžiamos šiaurinės Vokiečių ordino, Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos sienos, nukirtusios kelius į prekybos šaltinius žemyninėje Lietuvoje. XIX a. pr. nuoseklaus augimo neskatino per didelis atstumas nuo Prūsijos geografinio-ekonominio centro, nebuvimas nuolatinės prekybos su užnugariu (lietuvių, lenkų ir rusų žemėmis), konkurencija su Karaliaučiaus ir Liepojos uostais. Miestas ir uostas užjūrio prekyboje suklestėdavo politinių-karinių Europos krizių epizodais. Klaipėdos uosto, kuriam neskelbdavo blokados, pirkliai pralobdavo kariaujant Vokietijai, Rusijai, Anglijai, Prancūzijai, Danijai ar Švedijai. Karams pasibaigus, uosto prekybos apimtys grįždavo prie įprastinių rodiklių. Iki XVIII a. vidurio - nišos ieškojimo prekių judėjimo rinkoje metas. Remiantis muitinės knygų analize, yra žinoma, kad XVII-XVIII a. iš Klaipėdos daugiausia gabentos žemės ūkio kultūros (ypač linai, sėmenys ir kanapės), maisto, pramonės gaminiai, gyvuliai, jų mėsa, kailiai ir odos. Pagrindinė importo prekė, atkeliaujanti jūra, buvo druska, paskui rikiuojasi bakalėjos, kolonijinės (daugiausia tabakas) ir pramonės prekės . XIX a. pagrindinės Klaipėdos importo prekės buvo akmens anglis, geležis, druska ir silkė, tuo tarpu eksporto - mediena, linai, kanapės, linų sėklos ir javai. Normaliomis sąlygomis per metus Nemunu Klaipėdą pasiekdavo apie 1 mln. kietmetrių medienos . Uosto pobūdį XVIII a. antrojoje pusėje - XIX a. nulėmė miško (rąstai ir apdirbta mediena) eksportas į Angliją. Miško apdirbimo pramonė Klaipėdoje pradėjo plėstis 1859 m., pastačius pirmąją vėjinę lentpjūvę . Sieliai buvo plukdomi iš Nemuno baseino žemupio iki Klaipėdos uosto medienos aptvarų. Didžiausią vertę eksportas pasiekė 1871 m., kai 1180 laivų išplukdė prekių už 25,3 mln. markių. 1874 m. išplaukė 1301 laivas, iš jų 1108 su medienos kroviniu  Kaip minėta, uosto apyvarta išaugdavo tarptautinių konfliktų metu. Kariaujančios Vakarų Europos šalys (Prancūzija, Didžioji Britanija) per Klaipėdą apsirūpino maisto ir medienos žaliava iš Rusijos. Pavyzdžiui, Krymo karo metais (1853-1856 m.) Klaipėda buvo vienintelis Baltijos jūros uostas, per kurį savo krovinius galėjo eksportuoti Rytuose prekiaujantys pirkliai. Pakartotinai trumpalaikio uosto pajamų išaugimo tendencija XIX a. antrojoje pusėje pasireiškė Vokietijos, Danijos, Prancūzijos lokalių politinių konfliktų kontekste. Iki Pirmojo pasaulinio karo mediena sudarė apie 90 % uosto eksporto ir rėmėsi medžiagos tiekimu iš Lietuvos, Lenkijos ir Vakarų Baltarusijos miškų. Klaipėda XX amžių pasitiko kaip tranzitinio miško uostas, kuris priklausė nuo medžio žaliavos paklausos svyravimų Vakarų Europoje, ypač Didžiojoje Britanijoje.

Jono Šliūpo kreipimasis į JAV lietuvius ieškant finansinės paramos „Lietuvos garlaivių bendrovei”. Baltika, 1921, Nr. 1.

„Lietuvos Baltijos Lloydo” garlaivis „Utena” pakraunamas Klaipėdos uoste, 1938 m. LJM.

Pagrindinė laivų aptarnavimo vieta Klaipėdos uoste tarpukariu - Naujasis (Žiemos uosto) baseinas. XX a. 4-ame deš. plaukiojantys kranai iškrauna krovinį iš jūrų laivo į upinius baidokus. LJM.

ŠALTINIAI:

ZEMBRICKIS, J. Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija. Klaipėda, 2002, p. 25.
GROTH, A. Klaipėdos jūrų prekybos mastai ir struktūra 1664-1722 metais. In Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje. Sud. D.ELERTAS. Vilnius, 2009, p. 19-25.
MEIER, F.J. Memel als See- und Handelsstadt. Baltika, 1922, Nr. 1, S. 1.
ŽOSTAUTAITĖ, P. Klaipėda - Lietuvos uostas (1923-1939). Vilnius, 1990, p. 8.
ZEMBRICKIS, J. Klaipėda XIX amžiuje. Klaipėda, 2004, p. 31, 33.
ŽOSTAUTAITĖ, P. Op. cit.(1990), p. 13-14.

Balandžio 30 d. Alytaus kraštotyros muziejuje pristatyta Lietuvos jūrų muziejaus kilnojamoji paroda „Klaipėdos burinis laivynas”, kuri čia viešės iki birželio 3 d.
Parodos pristatymo metu Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romualdas Adomavičius lankytojams ne tik pristatė Klaipėdos burinio laivyno susiformavo ir raidos istoriją, bet ir kvietė visus „pažaisti” jūrininkus, bandant įvesti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą interaktyviame žaidime. Norinčius išmokti rišti pagrindinius jūrinius mazgus, muziejininkas kvietė prie Jūrinių mazgų rišimo stendo.

Paroda Alytuje eksponuojama iki birželio 3 d.
Alytaus kraštotyros muziejus
Savanorių g. 6, Alytus
www.alytausmuziejus.lt

Balandžio 21 d. Lietuvos jūrų muziejaus Konferencijų salėje mūsų lankytojai jau galėjo pasidžiaugti muziejaus ir kelionių organizatoriaus „Novaturas” bendro projekto „Susitikime prie Baltijos” dalyvių darbus. Projekto dalyviai -Vilniaus ir Kauno moksleivių klasės, parengusios „namų darbus” - laišką jūrininkui. Už originalius darbus konkurso dalyviai apdovanojami nemokama kelione ir edukaciniais užsiėmimais muziejuje. Iki šiol į muziejų plaukia moksleivių parengti laiškai jūrininkui įvairiausiomis formomis: video siužetais, tapybos darbais, dekoruotais puodeliais, spektaklio scenarijumi ir lėlėmis. Projekto laimėtojų apdovanojimas vyks birželio 8-ąją - Pasaulinio vandenyno dieną! O kol kas kviečiame pasidžiaugti moksleivių parengtais darbais.

Paroda Lietuvos jūrų muziejuje eksponuojama iki gegužės 16 d.
Smiltynės g. 3, Klaipėda
www.muziejus.lt

Sudomino paroda? Norite ją eksponuoti pas save? Paskambinkite tel. +370 46 492250, +37069837299 arba parašykite el. paštu n.stancikiene@muziejus.lt

Vaiva Stragauskaitė / Lietuvos jūrų muziejus

Laukinėje gamtoje jūrų liūtai daug laiko praleidžia ieškant ir medžiojant žuvį bei kovodami su plėšrūnais, tokiais kaip rykliai ar orkos. Muziejuose bei zoologijos soduose žuvies jiems nei ieškoti, nei medžioti nereikia, jiems ją užsako ir geriausią kokybę atrenka žuvies technologas, o paruošia Kalifornijos jūrų liūtų prižiūrėtojai ir muziejaus biologai. Jūrų muziejuje pavojingų, grėsmę keliančių plėšrūnų nėra. Todėl treniravimas yra alternatyva gyvūnų fiziniam bei intelektualiniam aktyvumui palaikyti.
Vienas iš klausimų, kurį dažnai girdime, tai kaip mes jūrų liūtus išmokome visų elgsenos elementų, kurios demonstruojame programų metu.

Kalifornijos jūrų liūtai turi puikią klausą, todėl išmokomi reaguoti į žodinius ir vaizdinius signalus, žino savo vardą, pakviesti prieina.
Svarbiausias treniravimo kertinis akmuo yra skatinti gyvūną už pozityvią, teigiamą elgseną ir ignoruoti elgseną, kuri yra netinkama.
Skatinimo priemonė - tai žuvis, ignoravimas netinkamo elgesio atsitraukiant nuo gyvūno vadinamas „pertraukėle”. Pertraukėlė trunka mažiausiai 5 sekundes ir jos metu gyvūnas turi galimybe pagalvoti, ką neteisingai padarė.

Jaunikliams kaip paskatinimas po sėkmingos treniruotės duodami ir mėgstami žaislai. Žmonių užaugintai Matildai net pati treniruotė yra paskatinimas, ji dalyvauja būdama nealkana, labai mėgsta pasiglostymus ir švelnumą.

Kartais gali būti sunku arba neįmanoma, gyvūną paskatint už norimą elgsenos elementą (pvz. gyvūnas vandeny ir žuvį jam mesti būtų nepatogu), todėl treniruojant naudojamas švilpukas, kurį gyvūnas išgirdęs žino, kad po to seks ir atlygis.
Pratinama prie švilpuko taip: maitinant sušvilpiama duodant kiekvieną žuvį, tokiu būdu maistas susiejamas su švilpuku (atsiranda sąlyginis refleksas, kaip ir I. Pavlovo atlikto eksperimento su šunimis metu). Galima žuvį susieti ir su pagyrimu (šaunuolis, geras, puiku) ar patapšnojimu bei paglostymu.
Pirmiausia treniruojamas gyvūnas išmoksta ramiai būti vienoje vietoje, tai yra svarbu, nes būtų labai sunku ir nesaugu dirbti, jei trenerį apstotu visi augintiniai .
Žmones dažnai klausia: „kokia čia lazdelė su „bumbuliuku”, ar su ja mes gyvūnus mušame?” Mes atsakome - tikrai ne, nes čia yra treniravimo priemonė, vadinama targetu ( iš anglų k. tikslas) Targetas gali būt bet koks objektas - lazdele su bumbulu, trenerio ranka, kitas liūtas.
Kitas svarbus momentas treniravimo metu yra targeto sekiojimas. Gyvūnas išmoksta paliesti targetą šalia jo, patraukus toliau, esant vandenyje ir virš vandens.

Tinkamu momentu sušvilpti taip pat svarbu. Įsivaizduokime, kad mokome gyvūną šuolio iš vandens. Žinoma, mes norime, kad šuolis būtų kuo aukštesnis, tad švilpiame, kai gyvūnas maksimaliai iššokęs iš vandens. Tai mūsų norimo elemento kriterijus. Jei sušvilpsime, kai gyvūnas leidžiasi į vandenį, tai jis įvertins, kad tinkama elgsena yra būtent tekštelėjimas nusileidžiant.

Svarbu nepamiršti, kad gyvūnui treniruotė turi būti įdomi ir nenuobodi. Juk negalime prašyti 15 minučių atlikti kokią vieną užduotį. Tad treneris turi būti kūrybingas ir sumanus, kad kiekviena treniruote būtų įdomi tiek žmogui, tiek ir gyvūnui. Planuojant treniruotę reikia atsižvelgti į gyvūno amžių, fiziologinę būseną, kartais net nuotaiką.

Su jaunikliais pradedama bendraut kiek galima anksčiau, net dar nevalgydami žuvies jie pratinasi prie žmonių draugijos.

Labai svarbu, kad gyvūnai leistųsi būti liečiami, tai padeda stebėti jų sveikatą. Bendraujame su jūros liūtais kasdien. Liūtai pratinami prie ramaus gulėjimo, kūno dalių lietimo, iškėlimo, veterinarijos gydytojų bei pagalbininkų buvimo šalia.

Tiek ir profilaktiniai apžiūrai, tiek ir gydymams svarbu, jog gyvūnas liktu ramus. Štai šioje nuotraukoje matote targetą ant sienos, kurį liečiant gyvūnas ramiai stovi, kol į akis lašinami vaistai. Medicininio treniravimo metu reikia mokyti liūtą ne tik stovėti ramiai, bet ir nebijoti vaistų buteliukų, į akis krintančių lašų.

Kitas svarbus medicininio treniravimo elementas, tai išsižiojimas, nes kaip ir žmonėms taip ir gyvūnams yra svarbi gerklės, burnos apžiūra, prireikus galima patikrint dantis.

Šioje nuotraukoje matote medicininį treniravimą, kuomet gyvūnas yra ruošiamas ramiai gulėti. Norint apžiūrėti visą kūną., tokios treniruotės metu jūrų liūtas pasitikėjimą turi įgyti, kai prie jo būna daugiau negu vienas asmuo ir vėliau pratinamas prie veterinarijos gydytojo, kuris iš užpakalinių plaukmenų gali paimti kraują.

Dainius Elertas / Istorikas-muziejininkas / Laivybos istorijos skyrius / Lietuvos jūrų muziejus

Lietuvių didikų protėvio Palemono palyda išplaukė ieškoti naujos Tėvynės gelbėdamiesi nuo persekiojimų. Variagai rusai naują Tėvynę surado ten gyvenusių pakviesti. O Gotlando gyventojai patys privertė net trečdalį savo salos vyrų išplaukti ir ieškoti kitos vietos įsikurti. Pasak vienos seniausių Švedijoje kronikos „Gotų saga” (Gutsagan) perduodamos legendos, taip saloje buvo sprendžiami gyventojų pertekliaus ir ribotų maisto išteklių klausimai. Pateikiame 1220 m. senosios gutų (gutar) kalba parašyto šaltinio fragmentą iš S. D. Kovalevskio vertimo:
„2. [...] Per ilgą laiką iš tų trijų žmonių Gotlando gyventojų tiek prisidaugino, kad šalis nebepajėgė visų išmaitinti. Tada jie ištraukė burtus ir taip iš šalies išsiuntė kas trečią vyrą, kurie galėjo išsaugoti ir išsigabenti viską ką turėjo ant žemės paviršiaus. Jie nenorėjo išvykti, todėl nuplaukė į Torsborgą [Torsborg] ir ten įsikūrė. Tačiau tos žemės gyventojai nepanoro jų pakęsti ir išvijo juos. Tada jie plaukė į Fore salą ir apsigyveno ten. Tačiau ten negalėdami savęs išmaitinti nuplaukė į vieną salą greta Estlando [vert. Estų žemė, Estija], kuri vadinama Dageida [vert. Hjumo sala]. Ir apsigyveno ten. Ir pastatė pilį [vert. borg], kurios liekanos iki šiol matomos. Tačiau ir ten jie negalėjo savęs išmaitinti, ir nuplaukė upe vadinama Diuna [vert. Dauguva], o šia - per Ryza land [vert. - Rusų žemę]. Jie plaukė taip ilgai, kad atplaukė į Greklandą [vert. Graikiją]. Jie paprašė graikų konungo leidimo ten gyventi „jaunatyje ir delčioje”. Konungas leido ir manė, kad tai tęsis ne ilgiau mėnesio. Prabėgus mėnesiui jis ketino siūlyti jiems išvykti. Tačiau jie atsakė, kad jaunatis ir delčia yra visada. Ir pridūrė, kad jiems tai žadėta. Ginčas tarp jų pasiekė karalienę. Ji pasakė: „Mano valdove, konungai! Tu leidai jiems gyventi „jaunatyje ir delčioje”. Tai reiškia „amžinai”. Tu negali atsisakyti savo žodžių.” Taip jie apsigyveno ten ir gyvena iki dabar. Ir dar šį tą išsaugojo iš mūsų kalbos”.
XVI a. kronikininkai šį gotlandiečių vyrų išplaukimą laikė vykus 903 metų po „didžiojo tvano”. Archeologai dideles migracijos bangas iš Gotlando datuoja V-VI a. po Kr. Išeivių atvykimą ir ryšius su Gotlando sala patvirtinančių artefaktų randama Kurše, Estijoje bei dabartinėje Šiaurės Rusijoje. Tarpukaryje juos tyrė švedų archeologas В. Nerman, o XX a. pabaigoje lietuvių - Vl. Žulkus bei latvių - J. Urtans. Užrašytoje legendoje pagrindinis išplaukimo motyvas išsimaitinimas. Gutų gudravimas išgaunant Bizantijos imperatoriaus leidimą pasilikti šalyje rėmėsi dviprasmišku viešnagės laiko interpretavimu. Taip pat, supratimu, kad valdovo duotas žodis - neatšaukiamas. Tikėtina, kad šis kronikos siužetas turėjo įtakos savaip apmastant legendinę prūsų istoriją. Bet apie tai - vėliau.

Paaiškinimai:
Gotlandas - didžiausia Baltijos sala. Aptariamu laikotarpiu buvo apgyvendinta gutais. Jie siejami ir su gotais.
Torsborgas - dabartinis Torsburgen tai milžiniškas 12 hektarų įtvirtinimas iš rastų, akmenų ir žemės pylimų rytiniame Gotlando pakraštyje. Pavadinimą galima versti Toro pilis. Toras - perkūniją valdantis skandinavų dievas. Įtvirtinimas buvo pradėtas įrenginėti jau I a. Buvo atnaujinamas iki IV a. Maždaug apie 1100 m. apleistas.
Forė, šved. Fårö, gutų Faroy - didžiausia sala prie Gotlando. Yra šiauriau jo.
Estlandas - estų kraštas.
Dageida, Dagė, šved. Dagö - tyrinėtojai ją tapatina su Hiiumaa sala (Estija).
Diuna - Dauguvos upė buvo svarbi prekybos į rytus arterija. Kai kurie tyrinėtojai su Diuna, Duna, Dvina siejama ir lietuvių dainų Dunojėlį.
Greklandas - graikų kraštas. Tuo metu tai buvo Rytų Romos imperija arba Bizantija.
Konungas - lietuviškas atitikmuo kunigaikštis, karalius. Šiuo atveju Bizantijos imperatorius.
„šį tą išsaugojo iš mūsų kalbos” - žinoma, kad Bizantijos imperatorius turėjo asmens sargybą iš variagų / normanų ir jų palikuonių. Jie tarp savęs kalbėjo savo kalba. Kiti tyrinėtojai šį teiginį linkę sieti su gotais įsikūrusiais Krymo pusiasalyje. Jie buvo įtakojami graikiškos Bizantijos kultūros, tačiau iki XVIII a. išsaugojo tapatybę bei kalbą.

Šaltinis:
Samling af Sweriges Gamla Lagar. Utg. C. J. Schlyter. Bd. 7. Lund, 1852
С. Д. Ковалевски, Сага о гутах, Средние века, Москва, 1975. Вып. 38. c. 307-311

Nika Puteikienė / Ryšių su visuomene skyriaus vedėja / Lietuvos jūrų muziejus

Įsibėgėjant pavasariui ir Jūrų muziejus keičia darbo ritmą: šaltuoju metu lankytojus į ekspozicijas kvietęs tik savaitgaliais, nuo gegužės 2 dienos duris jau atveria plačiai kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį ir antradienį. Vasarą muziejus ketina dirbti tik su viena išeigine - pirmadienį.
Pajūrį užliejus vasariškos šilumos bangai, vis daugiau lankytojų užsuka ir į Jūrų muziejų: šį savaitgalį jame apsilankė gerokai virš tūkstančio. Atvyksta turistų grupės iš Lenkijos, Latvijos, Kaliningrado, ypač smagu čia lankytis šeimomis, nes iki gegužės vidurio šeštadienį ir sekmadienį veikia nemokamos kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose mažieji gali ne tik daugiau sužinoti apie jūrų gyvūnus, bet ir pamiklinti savo rankeles: kiekvienas jų iš muziejaus išsineša savo paties gamybos medūzą, pingviną ar stebuklingą spalvinimo knygutę, kurioje randa ir jau pažįstamus gyvūnėlius ir kuria pasakiškus.
Tiek bendravimui su lankytojais, tiek pagalbai organizuojant renginius, Jūrų muziejus telkia savanorių komandą ir kviečia prie jos prisijungti visus, kurie yra iniciatyvūs, mėgsta bendrauti, nori sužinoti apie vandenų pasaulio paslaptis ir pasidalinti jomis su kitais. Daugiau informacijos apie savanorišką darbą muziejuje galima rasti Jūrų muziejaus tinklaraštyje.
O šis sezonas Jūrų muziejuje žada būti tikrai karštas. Gegužę tradiciškai Kopgalį užplūsta moksleiviai iš visos Lietuvos - juos masina tiek edukaciniai užsiėmimai, tiek puiki galimybė prasmingai užbaigti mokslo metus aplankant sykiu ir muziejų, ir pajūrį. Gegužės renginiai kaip tik ir bus skirti Baltijos jūros gyvūnijos pažinimui, jos istorijai.

Šiaurės jūrų liūtas Piratas

Štai tokia silke klasė dabar maitins Baltijos pilkuosius ruonius

Jau tampa gera tradicija Tarptautinę jūrų kiaulės dieną pažymėti netradiciškai, taip atkreipiant visuomenės dėmesį į dar mažai žinomą gyvūną - jūrų kiaulę, mažąjį banginuką, gyvenantį artimojoje Baltijos jūroje. Gegužės 17 dieną Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai darbuosis kūrybinės komiksų dirbtuvėse „Išsaugokime jūrų kiaules Baltijoje!” ir darbo rezultatą eksponuos parodoje muziejuje.
Gegužės 18-oji - Tarptautinė muziejų diena, kurią Jūrų muziejus kviečia švęsti kartu, todėl tądien lankytojai įleidžiami nemokamai. Muziejui tai - linksmiausia - Vardynų diena. Vardą pirmąją pavasario dieną išvydusiam pasaulį Baltijos pilkajam ruoniukui dar teberenka visos Lietuvos vaikai.
Gegužės 19-osios vakarą muziejus vėl svetingai nemokamai atvers duris, kviesdamas į Tarptautinės muziejų nakties renginį. Jau trečiąkart istorinėje Kopgalio tvirtovėje siautės Baltijos jūros piratai. Tradiciškai prie šio muziejininkų renginio jungiasi ir AB „Smiltynės perkėla” - piratiškai pasipuošę ir jūrinėms linksmybėms bei nuotykiams pasirengę bus nemokamai nuplukdyti tiesiai į Jūrų muziejų specialiu piratišku kelto reisu.
Kita tradicinė, irgi su Baltija susijusi šventė, - tai tarptautinė Vandenyno diena, pažymima birželio 8-ąją. Šiemet į Jūrų muziejų sugužės Seimo nario Dainiaus Budrio inicijuoto ir kelionių organizatorius „Novaturas” remiamo konkurso „Susitikime prie Baltijos!” nugalėtojai. Beveik pusę metų Vilniaus ir Kauno moksleiviai, panaudodami įvairiausias išraiškos priemones - videofilmus, audioklipus, fotoreportažus, esė, piešinius, tūrinius objektus - kūrė savo laiškus jūrininkui. Per Tarptautinę Vandenyno dieną klasės nugalėtojos pristatys savo kūrinius ir idėjas, kaip išsaugoti Baltiją, bus atidaryta jų darbų paroda „Laiškas jūrininkui”.
Šis sezonas Jūrų muziejuje itin turtingas parodomis. Pasak muziejaus direktorės pavaduotojos Rūtos Mažeikienės, net dvi parodos yra skiriamos prezidentinei tematikai.
- Birželį sukanka 85 metai, kai į Klaipėdos uostą įplaukė pirmasis Nepriklausomos Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona”, - pasakojo Rūta Mažeikienė. - Vokietijoje nupirktas minų paieškos laivas buvo pavadintas pirmojo Lietuvos prezidento vardu. Šio laivo likimas - tragiškas: 1940 metais sovietinės valdžios iniciatyva „Prezidentas Smetona” buvo pervadintas „Pirmūnu” ir įtrauktas į NKVD pasienio apsaugos laivyną, o po penkerių metų, plaukdamas iš Helsinkio į Taliną, užplaukė ant minos ir nuskendo.

Karo laivas „Prezidentas Smetona” XX a. pradžia, Jūrų muziejaus archyvo nuotr.

Kita, su aukščiausiais Lietuvos vadovais susijusi paroda, yra skirta jūrų gamtos temai - joje bus pristatytos jūrų moliuskų kriauklės, pavadintos lietuviškais vardais. Tokios kriauklės yra penkios: Adamkaus marginelė Marginella adamkusi, Landsbergio afrikinukė Afer lansbergisi, Každailio verpstė Chryseofusus kazdailisi, Henriko marginelė Marginella henrikasi ir Danilos mureksas Haustellum danilai.
Na, o paroda „Dangės uostas: iš praeities” išsiverš iš muziejaus ribų ir bus eksponuojama Klaipėdoje, dešinėje Dangės krantinėje, atgaivindama turtingą upės uosto praeitį nuo XIII a. iki XX a. pradžios.
Jūros šventei, o kartu ir 650-ajam Klaipėdos gimtadieniui Jūrų muziejus drauge su viešųjų ryšių kompanija „Klaipėdos publika” rengia išskirtinę dovaną - istorinių laivų paradą, kuriame dalyvaus tradiciniai žvejų laivai iš Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos.
Etnografinėje žvejo sodyboje liepos pabaigoje vėl šurmuliuos tradicinė žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes”, kurios metu demonstruojami žvejiški amatai, ragaujami pajūrio patiekalai, skamba dainos, įtraukia šokiai ir žaidimai.

Žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes”

Šią vasarą Jūrų muziejui atiteko ypatinga garbė ir atsakomybė priimti keturiasdešimt kolegų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos Baltijos Muzeologijos mokykloje. Tai muziejų profesionalus ugdanti savaitės programa, šiemet skirta muziejų rinkinių, kaip bendravimo su visuomene temai.
Turtingą Jūrų muziejaus sezoną rugsėjo 15 dieną vainikuos visą Lietuvą apimsiančio Muziejų metų nacionalinio projekto „Lietuvos muziejų kelias” uždarymo renginys, kurio metu Etnografinėje žvejo sodyboje bus pristatoma Mažosios Lietuvos muziejų edukacinių programų pynė.

Nuotr. A. Mažūno

Balandžio 28-29 d. 10.30-17.00 kviečiame į edukacinį savaitgalį Lietuvos jūrų muziejuje
„PAŽINKIME JŪRŲ PASAULĮ KARTU!”

Savaitgalio programa:
12.00, 15.00   Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai Jūrų muziejaus amfiteatre.
*12.30              Edukacinė popietė „Paspausk ruoniui letenėlę”.

*12.00-16.00   Bestiariumo knygų dirbtuvės.
Užsiėmimo metu moksleiviai netradicine technika patys susikurs paslaptingas   knygutes - bestiariumus.
*12.00-16.00   Edukaciniai užsiėmimai „Medūzos žvilgsnio paslaptys”.
Kūrybinėse dirbtuvėse moksleiviai patys susikurs medūzas, sužinos apie jų gyvenimo ypatumus, susipažins su graikų mitais apie medūzas.
*12.00-16.00   Edukacinė popietė „Perlo gimimas”.
Popietės metu moksleiviai sužinos apie moliuskų rūšis, jų gyvenimo ypatumais, kaip jie naudojami kasdienybėje. Sužinos, kaip išvengti elegantiško žudiko - kūgenio nuodų. Smaguriaudami šokoladu, klausydamiesi bei skaitydami Pop-up knygą, sužinos, kaip atsiranda perlas.

* Edukaciniai užsiėmimai vedami nemokamai!

Nepraleiskite tokios galimybės!

LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUJE JŪS VISADA LAUKIAMI!

Išsamesnė informacija teikiama:
Tel. (8 46) 49 22 50, mob. +370 614 91198, el.p. r.budvytiene@muziejus.lt