BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Delfinai Jums dovanoja Kalėdų šventę

Delfinas – mano draugas

Delfinų terapijos centre bus taikomos Watsu ir Tansu terapijos

Nika Puteikienė, Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja

Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567
Lietuvos jūrų muziejuje - ilgai lauktos terapijos metodikos

Prieš prasidedant pirmiesiems užsiėmimams Lietuvos jūrų muziejus delfinariumo Delfinų terapijos centre, atsirado nauja galimybė šio centro darbuotojams išmokti naujų metodikų. jos skamba tikrai egzotiškai ir daug žadančiai: Watsu/Tantsu, Šerbornė, Sensorinės integracijos, TEAACH, ir OIVA. Tai lies birželį prasidėjęs projektas „Delfinų terapijos centro darbuotojų žinių ir įgūdžių ugdymas DOLPHIN”. Projektas finansuojamas iš ERASMUS+ programos lėšų, jam skirtas didžiausias finansavimas Lietuvoje - beveik 27 tūks. EUR.
„Norint tikslingai plėtoti Delfinų terapijos centrą ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę bei padėti negalią turintiems asmenims ir jų šeimoms, būtina taikyti Pasaulyje pripažintas ir realius terapijos rezultatus duodančias metodikas” - teigia Delfinų terapijos centro vedėja dr. Brigita Kreivinienė. Projekto metu 5 darbuotojai mokysis Lietuvoje dar mažai girdėtų, tačiau pasaulyje plačiai taikomų metodikų: Watsu/Tantsu, Šerbornė, Sensorinės integracijos, TEAACH, ir OIVA. Šios metodikos padeda bendrauti be žodžių, gerina psichoemocinę būklę. Moksliniai tyrimai rodo, jog šie metodai ženkliai pagerina žmonių su negalia galimybes integruotis visuomenėje.


Delfinų terapijos centro kineziterapeutas Deividas Žadeikis jau dalyvavo pirmojoje stažuotėje -Ispanijoje, Oviedo mieste vykusiuose Watsu (Water shiatsu) ir Tansu mokymuose.
Pasak Deivido Žadeikio, delfinų terapijos centre kineziterapija neapsiriboja vien darbu salėje, todėl buvo naudinga išmokti Lietuvoje naujos ir mažai taikomos, bet pasaulyje plačiai žinomos naujos metodikos darbui ne tik su negalią turinčiais vaikais, bet ir jų tėvais.
Kineziterapeutas pasakojo, kad Watsu radosi 1980 metais, pradėjus pirmuosius tempimo ir judesių bandymus šiltame vandenyje, o praėjus dešimtims metų išsiplėtojo klinikose, reabilitacijoje ir SPA sanatorijose. Tai giliai relaksuojanti vandens terapija, kuri susieja lengvus tempimus, orientacinius akupunktūrinius taškus ir Shiatsu masažą, kol plūduriuojama vandenyje. Vandenyje kūnas palengvėja, laisviau juda sąnariai, stuburo slanksteliai, raumenys. Ši metodika taikoma žmonėms, turintiems ortopedinių problemų, neurologinių sutrikimų bei psichologių problemų.

Rodyk draugams

TAPK EDUKACINIŲ UŽSIĖMIMŲ DALYVIU!

SUSISIEKIME!
Tel. +370 659 61 497, el. p. edukacija@muziejus.lt

Edukaciniai užsiėmimai delfinariume - 26 Eur, kiti edukaciniai užsiėmimai - 17 Eur.
Edukaciniai užsiėmimai Jūsų mokykloje - kaina sutartinė.

TAPK EDUKACINIŲ UŽSIĖMIMŲ DALYVIU

TAPK EDUKACINIŲ UŽSIĖMIMŲ DALYVIU

Rodyk draugams

Jūrų muziejus, akvariumas uždaromas rekonstrukcijai, tačiau delfinariumas dirbs

Šis savaitgalis – paskutinis, kai galima aplankyti Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijas, veikiančios Nerijos forte. Nuo rugsėjo 1 dienos akvariumas ir kitos istoriniame statinyje esančios ekspozicijos uždaromos rekonstrukcijai, kuri, muziejaus vadovybės teigimu, užtruks trejus metus.

Tačiau lankytojai kviečiami lankytis delfinų pasirodymuose po rekonstrukcijos jau atgimusioje delfinų pasirodymų salėje. Juolab, kad nuo rugsėjo pradeda galioti mažesnės nei vasarą – nesezono kainos. Per vasarą tūkstančius lankytojų priėmęs delfinariumas, nuo rugsėjo keičia darbo ritmą: pasirodymai nerengiami pirmadieniais ir antradieniais. Kitomis dienomis šiuos nuostabius gyvūnus galima bus pamatyti 12 ir 15 valandą.

Dalį muziejaus lankytojai visą rugsėjį gali apžiūrėti nemokamai. Tai – Etnografinė pajūrio žvejo sodyba ir Senųjų žvejybos laivų aikštelė, su laive „Dubingiai“ įrengta ekspozicija.
Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje galima nemokamai naudotis elektroniniu gidu. Jis teikia informaciją lietuvių, anglų bei lietuvių gestų kalba, taip pat yra ne tik asmenims, bet ir grupėms skirtas modernus įrenginys.
– Palydėkime vasarą Jūrų muziejuje, – sako direktorė Olga Žalienė. – Tai puiki galimybė paskutinįkart iki rekonstrukcijos pamatyti istorinį akvariumo vaizdą, kuris nesikeitė net 35 metus.

Rodyk draugams

Restoration and further sustainable use of Neringa Fort


Neringa fort is the only survived example of XIX c. Prussian fortifications in Lithuania. It is a unique maritime cultural heritage building. Since 1979 after the restoration and reconstruction of the fort, the Lithuanian Sea Museum has been established there. Over 3 decades during which the museum and the fort served the public needs the buildings and the constructions of the fort strongly depreciated.
Supported by the EEA Grants for cultural heritage programme, the Lithuanian Sea Museum is going to implement the project which aims at completing the restoration works of the Neringa fort, while preserving this unique maritime cultural heritage object and ensuring greater public awareness and involvement in its recognition and preservation process.

www.eeagrants.org

Rodyk draugams

Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas

Neringos fortas - vienintelis išlikęs XIX a. prūsiškos fortifikacijos pavyzdys Lietuvoje, kuriame nuo 1979 m. įsikūręs lankytojų pamėgtas ir gausiai lankomas Lietuvos jūrų muziejus.

Siekiant išsaugoti šį unikalų jūrinės kultūros paveldą ir užtikrinti didesnį visuomenės dalyvavimą jo pažinimo procese, Lietuvos jūrų muziejuje pradedamas įgyvendinti projektas „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“.

Projekto metu bus atliekami Neringos forto fosos – fortą juosiančio gynybinio griovio - sutvarkymo ir krantinių atstatymo darbai, bus įrengta Neringos fortą pristatanti ekspozicija bei, pasitelkus inovatyvius būdus, surengti mokymai visuomenei apie paveldo išsaugojimo svarbą, jo reikšmę bei naudą visuomenei.
Projektas įgyvendinamas pasirašius finansavimo sutartį tarp Lietuvos kultūros ministerijos, kuriai paskirta administruoti 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ programą, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Lietuvos jūrų muziejaus.

2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansiniu mechanizmu siekiama prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti dvišalius valstybių donorių ir valstybių, paramos gavėjų, santykius, finansuojant įvairius sektorius. Kultūros paveldo apsauga – vienas iš jų.

Kultūros paveldo apsaugos programa siekia:

1) Gerinti visuomenės požiūrį ir didinti supratimą apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir svarbą, siekiant jį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
2) Sudaryti sąlygas, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savininkų ir (ar) valdytojų bei meistrų, kurie verčiasi tradiciniais amatais, pastangomis nekilnojamojo kultūros paveldo objektai būtų sutvarkyti ir išsaugoti.
3) Sudaryti sąlygas kultūros paveldo tyrimų vykdymui ir konsultacijoms Lietuvos regionuose.
4) Sudaryti geresnes sąlygas tolerancijos ir nediskriminavimo principų taikymui, kultūrų įvairovės ir tarpkultūrinio dialogo (įskaitant tautines mažumas) skatinimui.

www.eeagrants.lt

Taip pat skaitykite:

http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Jurini-pavelda-tvarkysime-kaip-norvegai
http://www.daily.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/jurini-pavelda-tvarkysime-kaip-norvegai-655317
http://pranesimai.elta.lt/news/public_view/89848

Rodyk draugams

P.A.T. projektas sėkmingai tęsiasi

Šių metų spalį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojos - Rūta Žilienė ir Vida Kazlauskienė dalyvavo jau penktame projekto P.A.T. (terapijos su gyvūnais) susitikime. Šio susitikimo metu vyko konferencija, kurioje Lietuvos jūrų muziejaus žinduolių trenerė R. Žilienė pristatė pranešimą “Delfinų terapija Lietuvos jūrų muziejuje”.

Konferencijos metu buvo pristatyti 8 pranešimai susiję su kaniterapija, šunų terapija. Kinezioterapeutė pristatė medicininį teipavimą ir jo galimybes. Konferencijos dalyviams taip pat buvo pasiūlyta išbandyti teipavimo naudą. Buvo įdomu išgirsti ir apie ne visai tradicinius sveikatinimo metodus, kuriuos stengsimės pritaikyti ir savo darbe - tai šešėlių teatras/ terapija, kurį galima susikurti bet kur, net savo namuose. Šešėlių pagalba galima kurti istorijas naudojantis tik šviesos šaltiniu, rankomis, kūnu ir pagalbinėmis priemonėmis, kurias visi turi namuose: plastikiniai maišeliai, popierius, lazdelės ar kiti daiktai. Žaidimas su šešėliais lavina fantaziją, skatina pasitikėjimą savimi.

Naujiena buvo refleksologijos praktinis užsiėmimas, kurį pristatė specialistai iš Bukarešto. Jų pristatytos metodikos esmė - tam tikrų kūne esančių taškų stimuliavimas, kad subalansuot kūno gyvybines sistemas. Pasak specialistų, tik pusvalandis per dieną šios “mankštos” geba aukštyn kojomis apversti gyvenimą.
Komandiruotės metu aplankėme Esperando dienos centrą, kuriame lankosi įvairaus amžiaus žmonės su negalia. Šio centro tikslas padėti integruotis į visuomenę ir suteikti visas reikalingiausias paslaugas, tarp kurių kinezioterapeuto, psichologo, masažisto pagalba. Daugybė praktinių užsiėmimų padedančių mokytis savarankiškumo: maisto gaminimas, kelionės į parduotuves, meno ir kultūros centrus, keramikos dirbtuvių galimybė. Kartu su centro darbuotojais apsilankėme hipoterapijos centre, kur stebėjome arklių terapiją, o norintys galėjo išbandyti didžiaakės Nadios (kumelės vardas) gebėjimus pralaužti ledus tiek į vaiko, tiek į suaugusiojo širdį.
Susitikimo metu buvo pristatyti ir aptarti projekto partnerių sukurti filmukai, kurių visuma - vienas iš projekto rezultatų - filmas apie skirtingus gyvūnus, gyvūnų terapijos metodikas ir pan.

Sekantis šio projekto susitikimas vyks Klaipėdoje, todėl jau dabar yra ruošiama programa, planuojami susitikimai. Svarstomos galimybės, kaip užsienio šalių partneriams kuo geriau pristatyti darbo delfinų terapijos metodikas, kurios gana stipriai skiriasi nuo darbo su sausumos gyvūnais metodikų.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

Susipažinkite su knygos dalimi apie gyvūnų terapiją

2013 metais prasidėjęs tarptautinis gyvūnų terapijos projektas PAT (Pet Assisted Therapy: Learning with them, liet. - Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), finansuojamas Švietimo mainų paramos fondo pagal Grundtvig mokymosi partnerystės programą kviečia susipažinti su pirmąja knygos dalimi apie gyvūnų terapiją partnerinėse organizacijose.

http://grundtvigpat1.jimdo.com/handbook/

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

Istorinės dokumentikos paroda „Į jūrą, visa Lietuva!“ grįžta į Klaipėdą

Jūros šventės tradicijos gimimo 80-mečiui skirta istorinės dokumentikos paroda,  birželį atidaryta Jūros šventę globojančios Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės, liepą eksponuota Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune, sugrįžo į Klaipėdą. Penktadienį, liepos 25-ąją, 14.00 val. , Turgaus g. parodą atidarys miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Aštuonis šventės dešimtmečius apžvelgiančioje parodoje – daug įdomių nuotraukų, spaudinių, tekstų, liudijančių šio renginio reikšmę tuomet ir dabar. Ne vienas atidus klaipėdietis ekspozicijos nuotraukose suras daug pažįstamų veidų, o gal ir save.

Parodą, atskleidžiančią Jūros šventės misiją, parengė Lietuvos jūros muziejaus istorikai, remdamiesi savo ir kolegų iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus sukaupta medžiaga.

Nuo 1934-ųjų vasarą surengtos pirmosios Jūros dienos, kurios reikšmę ir svarbą iškėlė tuometis valstybės kultūrinis ir politinis elitas, iki šių dienų Jūros šventės, praėjo nemažai laiko. Per prabėgusius dešimtmečius keitėsi šventės struktūra, ideologija ir šventės kūrėjai, tačiau pagrindinė šventės tema išliko ta pati  - Lietuva ir jūra.

Jūrą ir Jūros šventę, kuri jau daugelį metų kelias vasaros dienas ir naktis sutalpina ir suvienija visą Lietuvą, galime drąsiai vadinti savotiškais tautos vienybės simboliais. Tad neatsitiktinai per parodą Kretingos rajono meras Klaipėdos miesto merui įteiks krivūlę, kuri nuo pajūrio krašto, perduodama iš rankų į rankas, keliaus toliau skleisdama žinią apie vykdomą žygį ieškant rėmėjų paminklui - „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“- kuris turėtų iškilti Europos parke 2018 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį.

Su geriausiais linkėjimais -

Šventės organizatorius -

VšĮ „Klaipėdos šventės“

Tel.: 8-46-400 303

www.jurossvente.lt

Rodyk draugams