BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

KLAIPĖDOS UOSTO RAIDA XIX–XX A. PRADŽIOJE

Gegužės pabaigoje visus muziejaus leidinių mėgėjus nudžiuginsime dar vienu leidiniu - Romualdo Adomavičiaus mokslo studija „Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos jūrų prekybos laivynas 1921-1940 metais”. Leidinio tikslas - patrauklia forma pristatyti visuomenei Lietuvos jūrų prekybos laivyno vystymosi raidą 1921-1940 m., ugdyti supratimą apie Lietuvos jūrinį identitetą, jūrinės kultūros vaidmenį šalies politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime.
Kviečiame trumpai žvilgtelėti į tai, kas jau greitai papildys muziejaus leidinių lentyną.

Klaipėdos uosto raida XIX-XX a. pradžioje
Vandens kelių (Nemuno upės ištakos), kuriais gabentos prekės iš žemyninių į užjūrio rinkas ir atvirkščiai, atžvilgiu Klaipėdos uosto geografinė vieta buvo gera, bet ją ribojo politinės aplinkybės. Nuo XV a. prie pat Klaipėdos buvo brėžiamos šiaurinės Vokiečių ordino, Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos sienos, nukirtusios kelius į prekybos šaltinius žemyninėje Lietuvoje. XIX a. pr. nuoseklaus augimo neskatino per didelis atstumas nuo Prūsijos geografinio-ekonominio centro, nebuvimas nuolatinės prekybos su užnugariu (lietuvių, lenkų ir rusų žemėmis), konkurencija su Karaliaučiaus ir Liepojos uostais. Miestas ir uostas užjūrio prekyboje suklestėdavo politinių-karinių Europos krizių epizodais. Klaipėdos uosto, kuriam neskelbdavo blokados, pirkliai pralobdavo kariaujant Vokietijai, Rusijai, Anglijai, Prancūzijai, Danijai ar Švedijai. Karams pasibaigus, uosto prekybos apimtys grįždavo prie įprastinių rodiklių. Iki XVIII a. vidurio - nišos ieškojimo prekių judėjimo rinkoje metas. Remiantis muitinės knygų analize, yra žinoma, kad XVII-XVIII a. iš Klaipėdos daugiausia gabentos žemės ūkio kultūros (ypač linai, sėmenys ir kanapės), maisto, pramonės gaminiai, gyvuliai, jų mėsa, kailiai ir odos. Pagrindinė importo prekė, atkeliaujanti jūra, buvo druska, paskui rikiuojasi bakalėjos, kolonijinės (daugiausia tabakas) ir pramonės prekės . XIX a. pagrindinės Klaipėdos importo prekės buvo akmens anglis, geležis, druska ir silkė, tuo tarpu eksporto - mediena, linai, kanapės, linų sėklos ir javai. Normaliomis sąlygomis per metus Nemunu Klaipėdą pasiekdavo apie 1 mln. kietmetrių medienos . Uosto pobūdį XVIII a. antrojoje pusėje - XIX a. nulėmė miško (rąstai ir apdirbta mediena) eksportas į Angliją. Miško apdirbimo pramonė Klaipėdoje pradėjo plėstis 1859 m., pastačius pirmąją vėjinę lentpjūvę . Sieliai buvo plukdomi iš Nemuno baseino žemupio iki Klaipėdos uosto medienos aptvarų. Didžiausią vertę eksportas pasiekė 1871 m., kai 1180 laivų išplukdė prekių už 25,3 mln. markių. 1874 m. išplaukė 1301 laivas, iš jų 1108 su medienos kroviniu  Kaip minėta, uosto apyvarta išaugdavo tarptautinių konfliktų metu. Kariaujančios Vakarų Europos šalys (Prancūzija, Didžioji Britanija) per Klaipėdą apsirūpino maisto ir medienos žaliava iš Rusijos. Pavyzdžiui, Krymo karo metais (1853-1856 m.) Klaipėda buvo vienintelis Baltijos jūros uostas, per kurį savo krovinius galėjo eksportuoti Rytuose prekiaujantys pirkliai. Pakartotinai trumpalaikio uosto pajamų išaugimo tendencija XIX a. antrojoje pusėje pasireiškė Vokietijos, Danijos, Prancūzijos lokalių politinių konfliktų kontekste. Iki Pirmojo pasaulinio karo mediena sudarė apie 90 % uosto eksporto ir rėmėsi medžiagos tiekimu iš Lietuvos, Lenkijos ir Vakarų Baltarusijos miškų. Klaipėda XX amžių pasitiko kaip tranzitinio miško uostas, kuris priklausė nuo medžio žaliavos paklausos svyravimų Vakarų Europoje, ypač Didžiojoje Britanijoje.

Jono Šliūpo kreipimasis į JAV lietuvius ieškant finansinės paramos „Lietuvos garlaivių bendrovei”. Baltika, 1921, Nr. 1.


„Lietuvos Baltijos Lloydo” garlaivis „Utena” pakraunamas Klaipėdos uoste, 1938 m. LJM.


Pagrindinė laivų aptarnavimo vieta Klaipėdos uoste tarpukariu - Naujasis (Žiemos uosto) baseinas. XX a. 4-ame deš. plaukiojantys kranai iškrauna krovinį iš jūrų laivo į upinius baidokus. LJM.

ŠALTINIAI:

ZEMBRICKIS, J. Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija. Klaipėda, 2002, p. 25.
GROTH, A. Klaipėdos jūrų prekybos mastai ir struktūra 1664-1722 metais. In Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje. Sud. D.ELERTAS. Vilnius, 2009, p. 19-25.
MEIER, F.J. Memel als See- und Handelsstadt. Baltika, 1922, Nr. 1, S. 1.
ŽOSTAUTAITĖ, P. Klaipėda - Lietuvos uostas (1923-1939). Vilnius, 1990, p. 8.
ZEMBRICKIS, J. Klaipėda XIX amžiuje. Klaipėda, 2004, p. 31, 33.
ŽOSTAUTAITĖ, P. Op. cit.(1990), p. 13-14.

Rodyk draugams

SKAITMENINAME MUZIEJINES VERTYBES

Rūta Mažeikienė / Vyr.fondų saugotoja / Vismantas Ragaišis / Sistemos administratorius / Lietuvos jūrų muziejus

Projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) sukūrimas ir įdiegimas”

Iš „PO MUZIEJAUS BURĖMIS. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika 2011,2″

Skaitmeninės technologijos muziejams suteikia naujų galimybių ir kelia iššūkių. Keičiasi muziejinių vertybių komplektavimo, dokumentavimo, apskaitos, tyrimo ir informacijos sklaidos bei komunikavimo modeliai. Muziejai, bibliotekos ir archyvai dažnai vadinami atminties institucijomis. Šiuo metu Europos Sąjungos lėšomis kuriama Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS), kuri suteiks galimybių su informacinių technologijų pagalba kaupti duomenis apie Lietuvos muziejuose saugomus eksponatus; automatizuoti eksponatų apskaitą, ją kaupti, tvarkyti ir valdyti vadovaujantis bendrais standartais; užtikrinti eksponatų duomenų keitimąsi tarp muziejų, sukuriant bendro naudojimo klasifikatorius, tezaurus, reikšminius žodžius (raktažodžius), personalijų duomenų bazes; teikti elektronines paslaugas vartotojams, norintiems gauti informacijos apie Lietuvos muziejuose saugomus eksponatus. Taip pat teikti duomenis apie Lietuvos muziejuose sukauptus rinkinius virtualiose Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldo informacinėse sistemose. Bus sukurta, įdiegta ir pradėta naudoti taikomoji programinė įranga, išaugs muziejų veiklos efektyvumas ir informacijos apie Lietuvos muziejuose saugomus eksponatus sklaida. Kuriama kompleksinė informacinė sistema, kuri užtikrins: duomenų kaupimą, sisteminimą, apdorojimą ir teikimą (LIMIS-M), saugojimą, eksportavimą bei importavimą iš kitų sistemų (LIMIS-C), viešinimą (LIMIS-K).
Lietuvos jūrų muziejus eksponatus skaitmenina (fotografuoja ir skenuoja) nuo 2006 metų. Didžioji dalis suskaitmenintų eksponatų tuomet dar neturėjo išsamių kompiuterinių aprašų. Skaitmeninimas dar nebuvo suvokiamas kaip muziejinių vertybių dokumentavimo, saugojimo, tyrimo ir komunikacijos metodas. Tai buvo suprasta vėliau.
2006-2009 m. muziejus dalyvavo tarptautiniame projekte „AquaRing”, kurio tikslas - Europos akvariumuose ir jūrų muziejuose skaitmeniniu pavidalu sukaupto mokslinio pažintinio turinio apie vandenų pasaulį prieinamumas ir naudojimas. Šiam portalui Lietuvos jūrų muziejus pateikė per 1400 anotuotų dokumentų. Tai unikalios fotografijos, piešiniai, vaizdo ir kompiuterinės grafikos edukaciniai siužetai, straipsniai bei kita medžiaga iš muziejaus rinkinių.
Prasidėjus LIMIS projektui, muziejaus skaitmeninių vaizdų archyve jau buvo sukaupta per 6000 eksponatų (nuotraukų, atvirukų, piešinių, numizmatikos, dvigeldžių moliuskų kriauklių ir kt.). Buvo nuspręsta kurti ir saugoti Lietuvos laivybos istorijos bei jūrų gamtos rinkinių skaitmeninį duomenų banką, tobulinti informacijos paiešką ir naudojimą, rengiant ekspozicijas, parodas, leidinius ir teikiant paslaugas visuomenei.
2010 m. liepos mėnesį Lietuvos jūrų muziejus gavo skaitmeninimo įrangą - tris stacionarius kompiuterius su monitoriais, nepertraukiamo maitinimo šaltinius, nešiojamąjį kompiuterį, išorinę duomenų talpyklą, daugiafunkcinį spausdintuvą, projektorių, A3 formato skenerį. Taip pat gautas įrangos komplektas fotografui - fotoaparatas su priedais, fotoaparato stovas, apšvietimo įranga.
Na, o jau šį rudenį tikimasi sulaukti bandomosios LIMIS versijos, kurią bus galima testuoti ir tiesiogiai susipažinti bent su dalimi programos funkcijų ir galimybių. Svarbu visiems šį darbą dirbantiems suprasti, kad skaitmeniname ne sau, o siekdami parodyti, ką turime vertingiausio, sudaryti visuomenei galimybę gauti kokybišką informaciją patogiu būdu.

Klaipėdos uosto planas. Memeler Hafen-Plan. Iš Lietuvos jūrų muziejaus archyvo.

Leidinį galite įsigyti Lietuvos jūrų muziejaus kasoje
Išsami informacija tel. +370 46 492250, +37069837299 arba el. paštu n.stancikiene@muziejus.lt

Kviečiame apsilankyti virtualioje Lietuvos muziejų parodoje „Lietuvos muziejų lobiai” http://www.muziejai.lt/lobiai/paroda.asp. Parodą kūrė visi Lietuvos muziejai, pristatydami iki 15 pačių vertingiausių ir įdomiausių jų įstaigoje sukauptų ir saugomų eksponatų.

Rodyk draugams

JAU GREITAI PASIRODYS ROMUALDO ADOMAVIČIAUS KNYGA „LIETUVOS JŪRŲ PREKYBOS LAIVYNAS 1921–1940 METAIS“

Lietuvos jūrų muziejus 2012 metais planuoja išleisti Laivybos istorijos skyriaus istoriko-muziejininko Romualdo Adomavičiaus knygą „Lietuvos jūrų prekybos laivynas 1921-1940 metais”. Leidinio tikslas - patrauklia forma pristatyti visuomenei Lietuvos jūrų prekybos laivyno vystymosi raidą 1921-1940 m., ugdyti supratimą apie Lietuvos jūrinį identitetą, jūrinės kultūros vaidmenį šalies politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime.

Kviečiame trumpai žvilgtelėti į tai, kas jau gegužės mėnesį suguls į naują muziejaus knygą.

ROMUALDAS ADOMAVIČIUS
LIETUVOS JŪRŲ PREKYBOS LAIVYNAS 1921-1940 METAIS

XX a. pr. susiformavusi lietuvių kolektyvinė savimonė, paremta savęs kaip savarankiškos tautos suvokimu, suteikė egzistencinį pagrindą Pirmajai Lietuvos respublikai. Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje pastebimi žymūs geopolitiniai pokyčiai, kurie nulėmė tautinių valstybių atsiradimą imperinių teritorijų sąskaita. Lietuva, 1918 m. paskelbusi apie nepriklausomybę ir polinkį į demokratinę santvarką, geopolitine ir geostrategine prasme susiejo save su Vakarų, o ne Rytų geopolitine erdve. Tokia orientacija vedė prie jūrinės kultūros svarbos pripažinimo šalies raidoje ir jos suverenumo išlaikymo kontekste. Jūrų laivynas vienaip ar kitaip suponuoja valstybės „atsigręžimo” į jūrą aspektą viešajame valstybės diskurse. Tarpukario Lietuvoje (Pirmoje respublikoje) jis atspindėjo naujas valstybės vystymosi tendencijas, kuriant naujas valstybingumo tradicijas ir atsiribojant nuo istorinių veržimosi į Rytus sentimentus. Siekis turėti Klaipėdos uostą ir pademonstruotas ryžtas jį prisijungiant prie Lietuvos respublikos 1923 m. pradžioje, išryškina civilizacinį ir kultūrinį lūžį Lietuvos istorijoje. Tarpukario laikotarpiu Lietuva pateko į buferinę, nuolatinės įtampos ir geopolitinių galybių interesų susikirtimo zoną tarp Vokietijos ir SSRS. Pats nepriklausomos tautinės Lietuvos valstybės atsiradimas Vidurio Rytų Europos Baltijos jūros pakrantėje diktavo jūrinės šalies perspektyvas. Lietuvos jūrų laivynas turėjo tapti lemiančiu politinės ir ekonominės egzistencijos faktoriumi, juolab kad jūrinės geopolitinės koncepcijos išskyrė laivyną kaip svarbiausią jūrų valstybių ekonominės (ir ne tik) politikos priemonę. Išsirinkusi jūrinį uostą ir jūrų laivyną geopolitinio stovio stiprinimo įrankiais, Lietuva deklaravo intenciją tapti jūrų valstybe.

Sviestas į triumą… Iliustracija iš būsimos R. Adomavičiaus knygos.

Iliustracija iš būsimos R. Adomavičiaus knygos.

Nuotraukos ir Lietuvos jūrų muziejaus archyvo.

Rodyk draugams

PO MUZIEJAUS BURĖMIS. MUZIEJININKŲ DARBAI IR ĮVYKIŲ KRONIKA. 2011,2

Džiaugiamės galėdami pristatyti Jums antrąjį Lietuvos jūrų muziejaus metraščio „Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika” numerį!

Šis numeris skirtas etnokultūrinio projekto „Kurėno sugrįžimas” dešimtmečiui paminėti. Jame Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus straipsnis apie Kuršių marių burvalčių vėtrunges, laivadirbio Simo Knapkio istorinių laivų ir valčių replikų atstatymo Lietuvoje apžvalga bei tarptautinio etnokultūrinio projekto „Iš Klaipėdužės link Karaliaučiaus” pristatymas. Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas-istorikas Romualdas Adomavičius pristato lietuvių kursantų patirtį dižiuosiuose burlaiviuose straipsnyje „Jūros pašaukti. Lietuviai didžiųjų burlaivių laivyne”.
Taip pat šiame numeryje pasidalijome delfinariumo rekosntrukcijos planais ir vykdomais projektais. Muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Rūta Mažeikienė bei sistemos administratratorius Vismantas Ragaišis pristatė muziejinių vertybių skaitmeninimą, muziejaus edukologės Andra Lukošienė bei Loreta Rimkienė pateikė edukacinių užsiėmimų tyrimą pagalbos mokytojui aspektu, muziejininkė-edukologė dr. Brigita Kreivinienė parengė straipsnį mokslinės disertacijos pagrindu delfinų terapijos tema. Metraštyje publikuojami ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės straipsniai rinkodaros tema: „Trys muziejaus matomumo paslpatys: veik, kurk, dalinkis”, „Kam tarnauja muziejus: sau ar visuomenei?”. Vyriausioji projektų koordinatorė Vaiva Lankelienė pasidalijo įspūdžiais iš „Museum and Heritage Show” Londone bei parengė straipsnį „Muziejaus prekės ženklas ar etiketė? Lietuvos jūrų muziejaus atvejis”. Pateikiama ir parodų bei renginių muziejuje 2010 ir 2011 metais apžvalga, muziejaus leidinių pristatymas.

Už paramą dėkojame Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondui.

Leidinį galite įsigyti Lietuvos jūrų muziejaus kasoje.
Išsami informacija tel. +370 46 492250, +37069837299 arba el. paštu n.stancikiene@muziejus.lt

Rodyk draugams