BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Viltingas metų startas

Metus pradėjome tikrai gerom naujienom- pagaliau prasidėjo delfinų pasirodymai!

Gruodžio 21 dieną startavę delfinariumo 20-mečio renginiu, jau sulaukėme daugiau nei 8 tūkstančių lankytojų. Kol kas delfinų treneriai dirba rekonstrukcijos sąlygom – dar neturi savo patalpų persirengti, o delfinai plaukioja tik viename – pasirodymų baseine. Tačiau visa tai nesutrukdė mūsų komandai parengti ir demonstruoti puikų delfinų pasirodymą.

Ir, tikiuosi, kad Jūs tikrai pastebėjote pokyčius: pasirodymo metu didžiausias dėmesys skiriamas lankytojų edukacijai – triukai parengti taip, kad jie atskleistų delfinų prigimtinius gebėjimus. Pasirodymas praturtintas įtaigiu ir informatyviu animaciniu filmuku apie šių jūros žinduolių biologinius ypatumus ir apsaugą.

Na, o kitąmet jau turėtų būti baigtas statyti Delfinų terapijos centras ir lagūna po atviru dangumi. Tada delfinų baseinų plotas padidės tris kartus ir šiltąją metų dalį gyvūnai galės mėgautis gyvenimu atvirame baseine.

LJM direktorei, Olgai Žalienei dažnai tenka keisti kitus galvos apdangalus... šalmu. Nuotrauka - A. Mažūno

LJM direktorei, Olgai Žalienei dažnai tenka keisti kitus galvos apdangalus... šalmu. Nuotrauka - A. Mažūno

Ir akvariume įsibėgėja rekonstrukcija: šiais metais bus įrengti ruonių bei pingvinų baseinai bei pastatytas priestatas, kuriame bus įkurta edukacinė klasė bei pagalbinės patalpos darbuotojams.

Pagal „Denoflit“ projektą, kartu su Klaipėdos universitetu ir Baltijos aplinkos forumu, muziejaus specialistų darbo grupė intensyviai darbuojasi kurdama naują ekspoziciją, skirtą Baltijos jūrai, kuri jau kitąmet turėtų įsikurti muziejaus rūsio salėje.

Matyt, žodis „rekonstrukcija“ dar ilgai skambės mūsų lūpose. Dabar jau atliekami parengiamieji darbai Laivybos istorijos III salės rekonstrukcijai ir po truputį imama ruoštis administracinio pastato pertvarkai.

Visos šios statybos išties mums visiems, matyt, ne pats artimiausias sielai darbas. Tačiau tik neskirstydami darbų į mielus ir nelabai galime kurti patrauklų ir modernų muziejų, kokio ir tikisi mūsų lankytojai.

Linkiu Jums visiems darbingų metų!

Olga Žalienė

Rodyk draugams

Gydyti gali ir … gyvatės, ir apuokai

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Tel.: (8 46) 490751, (8 671) 55567

Kol Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume toliau vyksta rekonstrukcija ir sparčiai kyla Delfinų terapijos centro sienos, būsimi šio centro darbuotojai kelia savo kvalifikaciją tarptautiniame gyvūnų terapijos projekte PAT (Pet Assisted Therapy. Learning with them, liet. – Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), kurį finansuoja Švietimo mainų paramos fondas pagal „Grundtvig“ mokymosi partnerystės programą. Šio projekto tikslas – suburti įvairių šalių specialistus (mokslininkus ir praktikus), kurie dirba gyvūnų terapijos srityje. Bendrai veiklai susivienijo specialistai iš Ispanijos, Rumunijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Estijos, Vengrijos ir Lietuvos.

Jūrų muziejaus komanda šiame projekte dalijasi delfinų terapijos moksline ir praktine patirtimi, prisideda kuriant metodologinę gyvūnų terapijos knygą. Tikimasi, jog šis projektas paskatins ir Lietuvoje plėtotis įvairių gyvūnų terapiją, siekti moksliškai pagrįstų metodikų naudojimo. Ateinančiais metais Klaipėdoje planuojama surengti šios srities Tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją.

Pasak muziejininkės-edukologės Brigitos Kreivinienės, pirmoji projekto išvyka buvo surengta į Italiją: pernai ten susipažinta su šunų ir asilų terapija. Antrasis vizitas jau siekė Didžiąją Britaniją – Kembridžą. Čia organizacijoje “Red2Green“ buvo pristatyta kur kas egzotiškesnė terapija – po šunų ir triušių teko stebėti ir roplių bei apuokų terapiją.

Išvykoje dalyvavusi jūrų žinduolių trenerė Vida Kazlauskienė pasakojo, kad tokia terapija suteikia ypatingos patirties, nes kiekvienas gyvūnas yra unikalus, savaip traukiantis ir veikiantis žmogų.

– Ko gero, kiekvienas gyvūnas gali būti naudojamas terapijai, – svarstė trenerė, – svarbu tik sukurti metodiką bei ją pagrįsti praktika.

Pasak Brigitos Kreivinienės, roplių terapijoje naudojamos iguanos, gekonai, gyvatės pasižymi ypatingu poveikiu.

– Šaltas ir kartais nejaukus roplys tikrai paveikia visą pojūčių spektrą, – sakė ji. –. Mažieji gekoniukai itin mieli, terapijos metu dažnai net dedami ant galvos ar ropinėja ant kaklo, ieškodami kur prisiglausti.

Brigita teigia, kad gyvatės labai traukia savo spalvine gama, tačiau ypatingo jaukumo jas laikant rankose nejaučiama.

– Bendravimui su jomis reikėjo drąsos, –  sakė ji.

Kembridžo priemiestyje įsikūrusios organizacijos “Red2Green” vadovė Ruth Rogers pasakojo, jog žmonėms su negale gyvačių terapija padeda atsiverti, nugalėti savo baimes, stiprina pasitikėjimą savimi. Tokia terapija kartu vysto ir koordinaciją, ypatingai yra veikiama sensorinė sistema.

Tačiau ropliai buvo ne vieninteliai gyvūnai, kurie nustebino klaipėdiečius. Specialiose medinėse dėžutėse atgabentas apuokas ir pelėda taip pat mielai bendravo su neįgaliais žmonėmis. Šiai terapijai buvo naudojama speciali pirštinė, kurią, prieš tupdant apuoką ant rankos, būtina užsimauti. Apuokas įsikabina į ją aštriais nagais ir itin jaukiai ir su susidomėjimu stebi aplinką, atsuka vieną ar kitą galvos šoną pakasymui ir paglostymui. Stebina ypatingas šių paukščių švelnumas. Ruth Rogers teigimu, apuokai dažniausiai naudojami esant sutrikusiai koordinacija, nes terapijos metu naudojami pratimai skatina ją vystyti.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

Lietuvos jūrų muziejaus specialistai gilina savo žinias roplių ir apuokų terapijoje Kembridže

Dr. Brigita Kreivinienė

Praėjusių metų tarptautinis gyvūnų terapijos projektas PAT (Pet Assisted Therapy. Learning with them, liet. - Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), finansuojamas Švietimo mainų paramos fondo pagal Grundtvig mokymosi partnerystės programą pamažu įsibėgėja. Tai pirmasis tokio pobūdžio metodinis seminaras Muziejui. Jo metu partneriai iš Ispanijos, Rumunijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Estijos, Vengrijos ir Lietuvos dalijasi savo ilgamete patirtimi panaudojant įvairius gyvūnus terapijai. Projekto tikslas - suburti įvairių šalių specialistus (mokslininkus ir praktikus), kurie dirba gyvūnų terapijose ir pasidalinti gerąja gyvūnų terapijų patirtimi, mokytis kartu.

Šis projektas ypatingai svarbus kuriant unikalų Delfinų terapijos centrą. Todėl Muziejaus specialistai šiame projekte dalijasi savo delfinų terapijos moksline ir praktine patirtimi, prisideda  kuriant metodologinę gyvūnų terapijos knygą specialistams. Tikimasi, jog ši patirtis bus naudinga ne tik Lietuvos jūrų muziejui, bet paskatins ir iniciatyvas šalies viduje plėtoti įvairių gyvūnų terapijas, siekti mokslu pagrįstų metodikų naudojimo bei glaudžiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir praktinių stebėjimų srityse. Ateinančiais metais numatytas vizitas į Klaipėdą kvies burtis visus, kurie domisi gyvūnų terapija, kadangi planuojama šios srities Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija.

Pirmasis vizitas į Italiją įvyko dar pernai, kuomet buvo stebima šunų ir asilų terapija. Praėjusią savaitę Lietuvos jūrų muziejaus specialistai sėmėsi žinių ir įgūdžių kur kas egzotiškesnėje terapijoje Kembridže. Be šunų ir triušių teko laimė stebėti ir roplių bei apuokų terapiją. Kaip pasakojo delfinų trenerė Vida Kazkauskienė: “tai ypatinga patirtis, nes kiekvienas gyvūnas yra unikalus, savaip traukiantis ir turintis poveikį žmogui. Panašu, kad kiekvienas gyvūnas gali būti naudojamas terapijai, svarbu tik sukurti metodiką bei ją pagrįsti praktiniame darbe”.

Roplių terapijose naudojamos iguanos, giakonai, gyvatės ypatingai veikia kiekvieną, kuris siekia tai išmėginti. Šaltas ir kartais nejaukus roplys tikrai sujaudina visą pojūčių spektrą. Mažieji giakoniukai itin mieli, terapijų metu dažnai net dedami ant galvos ar ropinėja ant kaklo ieškodami kur prisiglausti. Tuo tarpu negalima to paties pasakyti apie gyvates, kurios labai traukė savo spalvine gama tačiau ypatingo jaukumo jas laikant rankose nebuvo. Tam reikia drąsos. Kembridžo priemiestyje įsikūrusios organizacijos “Red2Green” vadovė Ruth Rogers parteriams pasakojo, jog žmonėms su negale gyvačių terapija padeda atsiverti, nugalėti savo baimes, kuria pasitikėjimą savimi. Tokia gyvačių terapija kartu vysto ir žmogaus koordinaciją, ypatingai yra veikiama sensorinė  sistema.

Tačiau ropliai buvo ne vieninteliai gyvūnai, kurie nustebino projekto partnerius. Specialiose medinėse dėžutėse atgabentas apuokas ir pelėda taip pat mielai bendravo su neįgaliais žmonėmis. Šiai terapijai jau reikalinga speciali pirštinė ant kurios dideliais nagais apsiginklavęs apuokas įsikuria itin jaukiai ir su susidomėjimu stebi aplinką, atsuka vieną ar kitą galvos šoną pakasymui ir pluksnų paglostymui. Ypatingas šių paukščių švelnumas nustebina. Ruth Rogers  teigimu, šie paukščiai dažniausiai naudojami tiems klientams, kurių sutrikusi fizinė koordinacija, nes terapijos metu naudojami pratimai skatina ją vystyti.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS MUGĖJE „MOKYKLA 2013“

Gruodžio 6-8 d. mugėje MOKYKLA 2013 (Vilniaus LITEXPO rūmai) Lietuvos jūrų muziejus jau trečius metus pristato naujus edukacinius užsiėmimus, atliepiančius Bendrojo lavinimo mokymo programų turinį.

Lietuvos jūrų muziejaus edukologai  Jūsų lauks stende 4.07 (4 salė):

· susipažinsite su naujausiomis muziejaus edukacinėmis programomis, skirtomis mokykloms,

· galėsite išbandyti naujai sukurtą interaktyvią edukacinę priemonę ATRASK BALTIJOS JŪRĄ,

· atrasite naujus užsiėmimo „BALTIJOS JŪROS EKOLOGIJA“ organizavimo metodus.

Gruodžio 6 d. 11.30-12.30 visus kviečiame į „Linksmo miesto“ scenoje (3 salė) organizuojamą atvirą parodomąjį edukacinį renginį-koncertą MANO JŪRA – TOLIMA IR ARTIMA. Tai bendras Lietuvos jūrų muziejaus ir VĮ  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos projektas, skirtas plėtoti vaikų, jaunimo bei plačiosios visuomenės kultūrinę edukaciją, estetinius, savarankiškos savišvietos  įgūdžius; propaguoti jūrinės aplinkos pažinimo ir tausojimo,  jūreivystės puoselėjimo Lietuvoje idėjas. Renginio vedėjas – Egidijus Sipavičius, dalyvauja Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ir istorikas Romas Adomavičius,  VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir Laivyno vadovas Eduardas Ringis.  Šis renginys jau trečius metus sėkmingai organizuojamas Lietuvos mokyklų bendruomenėms. Pamatykite, išgirskite mus ir pasikvieskite į savo mokyklą.

Gruodžio 6 d. 11.15-12.00 visus kviečiame į „SMART“ klasėje (4 salė) ir 7 d. 17.00-17.45 Svajonių klasėje (4 salė) organizuojamą atvirą edukacinį užsiėmimą ATRASK BALTIJOS JŪRĄ. Pasitelkiant interaktyvias mokymo priemones pristatysime Baltijos jūros raidos istoriją bei analizuojant 3D Baltijos jūros batimetrinį žemėlapį pakviesime į kelionę APLINK Baltiją, PO Baltiją, Baltijos DUGNU bei DRUSKINGO VANDENS KRYPTIMI. Sužinosime, KAS ir KUR gyvena.

Gruodžio 8 d. 14.00-14.45 visus kviečiame į Svajonių klasėje (4 salė) organizuojamą atvirą edukacinį užsiėmimą KAS BALTIJOJE GYVENA. Užsiėmimo metu dalyviai taps būdingiausiais Baltijos jūros gyvūnais ir sukurs spektaklį, kurio metu sužinos, kas būdinga Baltijos jūros gyventojams.

TEGUL LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS IR JŪSŲ MOKYKLOS POREIKIS KURTI, ATRASTI KOKYBĘ, IŠLAISVINTI MINTIS, GRIAUTI STEREOTIPUS VIRSTA NAUJA MŪSŲ BENDRADARBIAVIMO GALIMYBE!

Iki pasimatymo mugėje MOKYKLA 2013

Rodyk draugams

Jūrų muziejus priartina jūrą

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Jau treti metai Lietuvos jūrų muziejus, stojus rudeniui, atkeliauja į atokesnius Žemaitijos miestus ir miestelius, dovanodamas jiems visą jūros tema persmelktą dieną. Dvejus metus muziejaus specialistai į tokias išvykas kvietė ir dainininką Egidijų Sipavičių, o šiais metais jūrinė edukacija sėkmingai derinama su vietos moksleivių koncertiniais pasirodymais.

–  Mintis priartinti jūrą prie tų, kuriems sunkiau ją pasiekti, kilo rengiant paraišką Kultūros ministerijos Regionų kultūros programai, mažinančiai kultūrinę-socialinę atskirtį, – pasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Pirmąjį rudenį aplankius nedidelius miestukus ir mokyklas, mintis, kad muziejus gali ir privalo pasiekti ir tuos, kurie neturi galimybių atvažiuoti į Kopgalį, tik sustiprėjo.

Per dvejus projekto gyvavimo metus buvo aplankytos Šilutės, Šilalės, Skuodo, Mažeikių rajonų mokyklos bei vietos gyventojų bendruomenės, surengti 73 išvažiuojamieji kultūriniai edukaciniai užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 3124 dalyviai.

Šis projektas sėkmingai tęsiamas: šiandien Jūrų muziejus išmetė savo edukatorių desantą Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje, jau lankėsi Telšių „Germanto“ ir Tauragės „Aušros“ pagrindinėse mokyklose. Dar viena muziejaus išvyka šiemet numatyta lapkričio 26 dieną Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijoje.

Moksleiviai, belaukdami muziejaus viešnagės, kuria meninius darbus jūrine tematika, puošia mokyklas ir rengiasi koncertui.

Pasak muziejininkės-edukologės Renatos Trieigienės, per dieną edukacinius užsiėmimus, pasakojančius apie jūros gamtą, istoriją, laivybą, išklauso visi vienos mokyklos mokiniai.

O pavakare, – pasakojo Renata Trieigienė, – jau mokykla parodo, kaip ji pasiruošė  jūrinei dienai: renginio metu moksleivių pasirodymai, meninė kūryba tiesiogiai siejama su Klaipėdos uosto ir jūros pristatymu.

Prie šio kultūrinio-edukacinio projekto mielai prisijungė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija: su moksleiviais bendrauja ir uosto kapitonai, gyvais pavyzdžiais  perteikdami uosto kasdienybę, romantiką, indėlio į šalies ekonomiką svarbą.

Šis, Kultūros ministerijos remiamas projektas, sulaukė įvertinimo ir Lietuvos mastu:, Jūrų muziejus pakviestas jį pristatyti 3-iojoje mokyklų įrangos ir mokymo priemonių parodoje „Mokykla 2013“.

Nuotraukos iš renginio Tauragės „Aušros“ pagrindinės mokyklos

.

Rodyk draugams

Lietuvos jūrų muziejus dalijasi delfinų terapijos patirtimi

Brigita Kreivinienė/ muziejininkė-edukologė/ Ryšių su visuomene sk./Lietuvos jūrų muziejus

Lietuvos jūrų muziejus savo patirtį delfinų terapijos srityje perkelia į tarptautinį lygmenį. Per beveik dešimtmetį, taikant delfinų terapiją, buvo sukaupta didžiulė praktinė ir mokslinė patirtis, apgintos dvi mokslinės disertacijos delfinų ir delfinų terapijos temomis, todėl šia patirtimi yra siekiama pasidalinti su kitais specialistais, dirbančiais gyvūnų terapijoje.

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 dienos Muziejaus specialistai, dirbantys delfinų terapijoje dalyvauja gyvūnų terapijos projekte PAT (Pet Assisted Therapy. Learning with them, liet. – Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu). Šis projektas yra finansuojamas Švietimo mainų paramos fondo pagal Grundtvig mokymosi partnerystės programą. Tai pirmasis tokio pobūdžio metodinis projektas Muziejui. Muziejaus ir užsienio šalių partnerių profesionalai ir stažuotojai turi galimybę pasidalinti gyvūnų terapijos taikymo metodikomis, problemomis ir galimybėmis, perimti gerąją patirtį.

Projekto tikslas - visiems projekte dalyvaujantiems partneriams pasidalinti gerąja gyvūnų terapijų patirtimi, mokytis kartu. Planuojamuose projekto rezultatuose yra numatyta, jog projekto partneriai išleis mokomąjį filmą apie gyvūnų terapiją, taip pat parengs metodinę knygą apie gyvūnų terapijų taikymą įvairiose šalyse, taip pat bus apmokyta ir parengta apie 40 įvairių specialybių darbuotojų dirbti gyvūnų terapijoje.

Projekte dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Rumunijos, Vengrijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Italijos. Partneriai iš Ispanijos „Centro De Educación Especial Dr. Fernando Arce“ rengia terapiją su šunimis trimis kryptimis: pirmoji, kaip pagalba logopedui, o šuo naudojamas žmogaus su negalia kalbos stimuliavimui; antroji – šuo naudojamas kaip paskatinimas vaikui ar suaugusiam su negalia veiksmų atlikimui; trečioji – kooperacijos skatinimui, kuomet šuo naudojamas grupiniuose užsiėmimuose. Naudojama metodika yra paremta moksliniais tyrimais pagal apgintą daktaro disertaciją.

Projekte dalyvaujantys Vengrijos partneriai atstovauja organizaciją „Jó Úton-Lóháton Alapítvány“. Jų specializacija – arklių terapiją pagal mokslinę fizioterapijos metodiką perimtą iš JAV. Arklys naudojamas terapijai siekiant dalyvio fizinės būklės pagerėjimo.

„Asociatia PARTES“ yra Rumunų nevyriausybinė organizacija, į kurią susibūrę vaikų su įvairiomis negaliomis tėvai. Jie savo iniciatyva plėtoja įvairias gyvūnų terapijos formas. Daugiausia patirties šie partneriai turi arklių terapijoje. Arklių terapija plėtojama pagal panašią programą kaip ir Vengrijoje.

Gyvūnų terapijų įvairove pasižymi valstybinis centras Italijoje „C.I.A.O. La Tela di Carlotta“. Jie užsiima hipoterapiją, canesiterapiją ir asilų terapijomis. Panašiai veikia ir Estijos partnerių organizacija „Equilibre NGO“, tik ji yra nevyriausybinė. Šioje organizacijoje terapija vyksta su arkliais, viščiukais, lamomis, šunimis, triušiais ir kitais gyvūnais. Šio centro unikalumas yra tas, jog hipoterapija vystoma pagal kitokią metodiką – arklys naudojamas dalyvio psichologinės būklės gerinimui. Ši metodika yra dar testuojama ir rengiama psichologijos krypties daktaro disertacija. Didžiosios Britanijos partneriai atstovauja organizacijai „Turning the Red Lights Green“ tai valstybinė institucija, kuri veikia kaip dienos centras suaugusiems žmonėms su negalia. Jų patirtis projekte mažiausia, tačiau itin didelis įdirbis negalios srityje atliepiant specialiuosius poreikius. Šie partneriai taiko smulkiųjų gyvūnų terapiją, daugiausia eksperimentuoja su ropliais.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

Pirmą kartą Lietuvoje mokslinių vizualizacijų paroda „Art in Science“

Mokslinis darbas ir visa mokslininkų veikla, kuri vykdoma Lietuvoje, vis dar yra nesuprantama ir mažai patraukli didžiajai visuomenės daliai. Dažnai dėl to, kad žmonės tiesiog nemato, kas yra daroma laboratorijose, ir nesidomi, nes mano, kad bet kokiu atveju, nieko nesupras. Taip pat, pasigirsta nuomonių, kad apie Lietuvos mokslinį darbą sunku sužinoti, jis nėra pakankamai viešinamas.

Mokslo srityje dirbantys žmonės žino, kad Lietuvoje yra daug intensyviai bei rezultatyviai dirbančių laboratorijų ir įmonių. Tačiau sutikime – informacija apie jų veiklą ne visada yra pateikiama patraukliai ir suprantamai. Ši problema – kokybiško mokslo populiarinimo bei sklaidos stoka, įsitikinę VšĮ „Mokslas ir menas“ atstovai. Prieš tris metus jaunimo įkurta organizacija siūlo išeiti iš tradicinių mokslo populiarinimo formų  ir sudalyvauti mokslinių vizualizacijų parodoje „Art in Science“.

„Tarp mokslo ir meno sričių įžvelgiame nemažai panašumų, ir matome, jog šios dvi sritys gali puikiai papildyti viena kitą visuomenės švietimo srityje“ – dalinasi mintimis organizacijos vadovė V. Kulbokaitė – „Atkreipėme dėmesį, kad žmonės, nebūdami menininkais, meno kritikais ar dideliais žinovais, eina į koncertus, parodas, dirbtuves, norėdami šį tą sužinoti, išmokti ar tiesiog įdomiai praleisti laiką. Tačiau jie praktiškai niekada negalėtų panorėję užeiti į mokslinę laboratoriją, o mokslo muziejaus Lietuvoje nėra. Todėl nutarėme suorganizuoti mokslinių vizualizacijų parodą. Šioje parodoje visuomenei pristatysime mokslinėse laboratorijose išgaunamus nuostabiausius vaizdus. O tokių tikrai yra.“

Šio projekto pagrindinis tikslas yra kiekvienam patrauklia forma parodyti, kad Lietuvoje aktyviai vykdoma mokslinė veikla, kuri gali būti graži ir žavinga bet kuriam Lietuvos piliečiui. Todėl visi Lietuvos mokslininkai, tyrėjai bei studentai yra kviečiami pasidalinti mokslinėje aplinkoje gautais vaizdais ir nuotraukomis, kurie jų nuomone, atrodo meniški ir įdomūs.

Visos gautos vizualizacijos iki rugsėjo 18 dienos, atitinkančios kriterijus, bus talpinamos vienoje bendroje svetainėje. Geriausi 6-10 darbai bus atrenkami rugsėjo 1-18 dienomis, todėl kūrinius organizatoriai kviečia pateikti kuo anksčiau. Paroda vyks Vilniuje ir Klaipėdoje rugsėjo 26d. – spalio 26d.

Parodą bus galima aplankyti ir Lietuvos jūrų muziejuje.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti internetinėje svetainėje: www.mokslasirmenas.lt.
Vizualizacijas kartu su aprašymais organizatoriai kviečia siųsti el. paštu:
urte@mokslasirmenas.lt

Projektas yra finansuojamas pagal Viešosios įstaigos Socialinių inovacijų instituto vykdomą projektą „Mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo ir gebėjimų ugdymo sistema“ (VP1-3.2- ŠMM-02-V -02-004), kuris finansuojamas pagal 2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-3.2- ŠMM-02-V „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.

Rodyk draugams

Kviečiame į renginius!

Kaip nauja gali padėti pažinti seną

Gintarė Bružinskytė/ Lietuvos jūrų muziejaus studentė - praktikantė/ Vytauto Didžiojo Universitetas

Elektroninis gidas – naujas būdas susipažinti su muziejumi ir jo aplinka. Gavusi galimybę išbandyti šį prietaisą dar prieš jam pakliūnant pirmiesiems lankytojams į rankas nekantravau aplankyti muziejų visiškai kitaip negu buvau pratusi – su „iPod“ grotuvu rankose ir maloniu gido balsu padedančiu orientuotis jūrų pasaulyje.

Pirma mintis, kuri kyla išgirdus žodį „muziejus“, kad tai yra kažkas seno. Tačiau kuo labiau pasaulis vysto naująsias technologijas, tuo labiau inovacijos skverbiasi ir į muziejų erdves. Jausmas keistas, kai kažkas seno yra derinama su technologinėmis naujovėmis, kai žiūrėdamas į senųjų laivų modelius tuo pačiu metu klausaisi informacijos apie jį iš „iPod“ grotuvo ir maigai lietimui jautrų ekraną, norėdamas pamatyti kuo daugiau nuotraukų ir įsisavinti kuo daugiau informacijos. Arba  užuot laukęs ruonio pasisveikinimo, gali išgirsti jį vos keliais prilietimais prie ekrano. Nežinau, laimė ar nelaimė, kad gyvenu taip sparčiai besivystančių technologijų visuomenėje, kai net nepajunti, kaip daugybė tavo veiklų persikelia į virtualias erdves. Kita vertus, tai skatina domėtis laikais, kai viskas buvo kitaip, kai gyvenimas buvo „gyvesnis“, ir norisi domėtis gyvūnais, kurie gyvena, atrodo, lygiai taip pat ar vos šiek tiek kitaip daugybę metų ir jiems nereikia nei mobiliųjų telefonų, nei „Facebook“ paskyros, nei virtualaus bendravimo su savo gentainiais.

Nebūdama labai svetimas žmogus įvairioms inovacijoms džiaugiausi gavusi galimybę vienu metu prisiliesti tiek prie gamtos bei istorijos, tiek prie technologijų. Išbandžiau elektroninį gidą Lietuvos jūrų muziejuje. Prisipažinsiu, kad tai pirmas mano prisilietimas prie tokios inovacijos muziejuose ir gan malonus. Vos įsijungus elektroninį gidą, kuris įdiegtas „iPod“ grotuve, pasirenki vieną iš šešių kalbų (anglų, vokiečių, rusų, latvių, lenkų, lietuvių) ir tuomet pasitinka muziejaus direktorės pasisveikinimo žodis, žadantis neužmirštamus įspūdžius. Tiesą sakant, nuo pat vaikystės įspūdžiai jūrų muziejuje man visada tik patys geriausi, tačiau šįkart stengiaus atsiriboti nuo sentimentų ir į viską pažvelgti jau šiek tiek paaugusio žmogaus akimis. Tad prijungiau savo ausines ir pasinėriau į muziejaus eksponatus.

Pradėjau nuo biologinės salės, nuo akvariumų. Prieni prie akvariumo, pamatai žuvį, kurią paskutinį kartą matei nebent ant pietų stalo, surenki savo gide eksponato kodą, nurodytą ant akvariumo ir štai jau žinai, kad šamas – didžiausias Lietuvos vandenų plėšrūnas, galintis užaugti net iki 150 kg svorio. Ne prie akvariumo yra informacija apie jo gyventojus, tad labai smagu, kai gali išgirsti ar perskaityti ją elektroniniame gide. Taip ir vaikštai, renki numerius, klausaisi, žiūri nuotraukas, žvalgaisi ir informacija tiesiog plūsta į smegenis. Baisu tik, kad ne viską atsiminsi, nors informacija pakankamai koncentruota, tiksli bei įdomi. Apžiūrėjusi žuvis, pingvinus, ruonius, medūzas, įvairias kriaukles bei koralus, nupėdinu iki laivybos istorijos salių. Ten vėsu, todėl karštą vasaros dieną ten tikras malonumas. Ir vėl viskas taip pat: pamatai eksponatą, surenki numerį, išgirsti platesnę informaciją ir pilnas naujų žinių eini prie kito dar įdomesnio ir dar svarbesnio eksponato ne tik laivybos, bet ir visos Lietuvos istorijai. Tiesa, ne apie viską, ką matote muziejuje, jums papasakos elektroninis gidas. Kaip paaiškino muziejaus atstovė, eksponatai buvo kruopščiai atrenkami specialistų, muziejaus svečių ir tik po to pačių muziejaus darbuotojų. Tad elektroninis gidas pasiruošęs jus supažindinti su svarbiausiomis gyvūnų rūšimis, įdomiausiais vandenyje vykstančiais procesais ir reikšmingiausiais istoriniais įvykiais bei objektais.

Užtrukusi apie dvi valandas, apžiūrėjusi visą muziejų ir jau žinanti viską apie vandens pasaulį bei laivybą prisėdau muziejaus teritorijoje po ąžuolu apmąstyti savo potyrių. Dar kartą peržvelgiau nuotraukų, garsų bei video galerijas. Aptikau panoraminių muziejaus teritorijos bei patalpų nuotraukų, kurias žiūrėdama praktiškai pakartojau ką tik pačios įveiktą maršrutą. Pakėlusi akis nuo „iPod“ grotuvo pamačiau krykštaujančius vaikus, rodančius pirštais į ruonius ir supratau, kad bet koks realus prisilietimas prie gamtos, prie mūsų visų istorijos, yra neįkainojamas ir tol, kol technologijos netrukdys džiaugtis tiesioginiu bendravimu tiek su gyvosiomis ekspozicijomis, tiek su istoriniais objektais, jos tik padės mums labiau suprasti save ir mus supančią aplinką. Tad apibendrinant, elektroninis gidas – naujovė, kuri suteikia papildomų žinių, yra patogi naudotis, bet neatima tokio malonumo, kaip pasivaikščiojimas muziejuje bei gerėjimasis muziejaus atmosfera.

Rodyk draugams

Jūrų muziejų pažinti padės asmeniniai vedliai

Vasara į Lietuvos jūrų muziejų atnešė modernių naujovių – jau šią savaitę lankytojams muziejų pažinti padeda asmeninis vedlys  – elektroninis gidas. Visą liepą ši paslauga bus teikiama nemokamai, vėliau ketinama taikyti simbolinį 5 litų mokestį.

Elektroninis gidas „iPod“ grotuve kalba ir veikia šešiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, latvių, rusų bei lenkų. Informacija pateikiama ir garsu, ir galimybe ją perskaityti liečiamajame elektroninio gido ekrane. Įdomu tai, kad virtualioje prietaiso erdvėje galima pamatyti ar išgirsti daugiau nei ekspozicijoje:  pateikiamos nuotraukos, filmuota medžiaga, o garsų galerijoje skamba jūrų liūtų, ruonių ar net Baltijos jūros kiaulių balsai.

Šio gido naudotojai gali rinktis dviejų tipų ekskursijas: pažintinę (2 val.) ir trumpąją (50 min.) arba tiesiog keliauti po muziejų savo nuožiūra, sustojant prie eksponatų, pažymėtų el. gido ženklu. Vienu metu keliauti po muziejų su asmeniniu gidu galės net šimtas lankytojų – tiek modernių prietaisų tarnauja asmeniniais vedliais.

Tokią šiuolaikišką paslaugą muziejuje įdiegti padėjo dalyvavimas tarptautiniame projekte BalticMuseums 2.0 Plus. Jame jau keleri metai dirbama kartu su Kaliningrado Pasaulio vandenyno muziejumi, NJŽTI Gdynės akvariumu, Štralzundo okeanariumu bei Ščecino ir Štralzundo taikomųjų mokslų universitetais. Projekto dėka jau yra sukurta elktroninė bilietų pirkimo sistema bei bendras tinklalapis įvairiomis kalbomis. Elektroniniai gidai įdiegti visuose projekte dalyvaujančiuose muziejuose.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, taip moderniai lankytojus Lietuvoje kol kas aptarnavo tik du muziejai.

– Jūrų muziejus – trečiasis mūsų šalyje, siūlantis tokią patrauklią paslaugą lankytojams, – sakė Olga Žalienė.

Rodyk draugams