BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas

Neringos fortas - vienintelis išlikęs XIX a. prūsiškos fortifikacijos pavyzdys Lietuvoje, kuriame nuo 1979 m. įsikūręs lankytojų pamėgtas ir gausiai lankomas Lietuvos jūrų muziejus.

Siekiant išsaugoti šį unikalų jūrinės kultūros paveldą ir užtikrinti didesnį visuomenės dalyvavimą jo pažinimo procese, Lietuvos jūrų muziejuje pradedamas įgyvendinti projektas „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“.

Projekto metu bus atliekami Neringos forto fosos – fortą juosiančio gynybinio griovio - sutvarkymo ir krantinių atstatymo darbai, bus įrengta Neringos fortą pristatanti ekspozicija bei, pasitelkus inovatyvius būdus, surengti mokymai visuomenei apie paveldo išsaugojimo svarbą, jo reikšmę bei naudą visuomenei.
Projektas įgyvendinamas pasirašius finansavimo sutartį tarp Lietuvos kultūros ministerijos, kuriai paskirta administruoti 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ programą, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Lietuvos jūrų muziejaus.

2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansiniu mechanizmu siekiama prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti dvišalius valstybių donorių ir valstybių, paramos gavėjų, santykius, finansuojant įvairius sektorius. Kultūros paveldo apsauga – vienas iš jų.

Kultūros paveldo apsaugos programa siekia:

1) Gerinti visuomenės požiūrį ir didinti supratimą apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir svarbą, siekiant jį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
2) Sudaryti sąlygas, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savininkų ir (ar) valdytojų bei meistrų, kurie verčiasi tradiciniais amatais, pastangomis nekilnojamojo kultūros paveldo objektai būtų sutvarkyti ir išsaugoti.
3) Sudaryti sąlygas kultūros paveldo tyrimų vykdymui ir konsultacijoms Lietuvos regionuose.
4) Sudaryti geresnes sąlygas tolerancijos ir nediskriminavimo principų taikymui, kultūrų įvairovės ir tarpkultūrinio dialogo (įskaitant tautines mažumas) skatinimui.

www.eeagrants.lt

Taip pat skaitykite:

http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Jurini-pavelda-tvarkysime-kaip-norvegai
http://www.daily.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/jurini-pavelda-tvarkysime-kaip-norvegai-655317
http://pranesimai.elta.lt/news/public_view/89848

Rodyk draugams

P.A.T. projektas sėkmingai tęsiasi

Šių metų spalį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojos - Rūta Žilienė ir Vida Kazlauskienė dalyvavo jau penktame projekto P.A.T. (terapijos su gyvūnais) susitikime. Šio susitikimo metu vyko konferencija, kurioje Lietuvos jūrų muziejaus žinduolių trenerė R. Žilienė pristatė pranešimą “Delfinų terapija Lietuvos jūrų muziejuje”.

Konferencijos metu buvo pristatyti 8 pranešimai susiję su kaniterapija, šunų terapija. Kinezioterapeutė pristatė medicininį teipavimą ir jo galimybes. Konferencijos dalyviams taip pat buvo pasiūlyta išbandyti teipavimo naudą. Buvo įdomu išgirsti ir apie ne visai tradicinius sveikatinimo metodus, kuriuos stengsimės pritaikyti ir savo darbe - tai šešėlių teatras/ terapija, kurį galima susikurti bet kur, net savo namuose. Šešėlių pagalba galima kurti istorijas naudojantis tik šviesos šaltiniu, rankomis, kūnu ir pagalbinėmis priemonėmis, kurias visi turi namuose: plastikiniai maišeliai, popierius, lazdelės ar kiti daiktai. Žaidimas su šešėliais lavina fantaziją, skatina pasitikėjimą savimi.

Naujiena buvo refleksologijos praktinis užsiėmimas, kurį pristatė specialistai iš Bukarešto. Jų pristatytos metodikos esmė - tam tikrų kūne esančių taškų stimuliavimas, kad subalansuot kūno gyvybines sistemas. Pasak specialistų, tik pusvalandis per dieną šios “mankštos” geba aukštyn kojomis apversti gyvenimą.
Komandiruotės metu aplankėme Esperando dienos centrą, kuriame lankosi įvairaus amžiaus žmonės su negalia. Šio centro tikslas padėti integruotis į visuomenę ir suteikti visas reikalingiausias paslaugas, tarp kurių kinezioterapeuto, psichologo, masažisto pagalba. Daugybė praktinių užsiėmimų padedančių mokytis savarankiškumo: maisto gaminimas, kelionės į parduotuves, meno ir kultūros centrus, keramikos dirbtuvių galimybė. Kartu su centro darbuotojais apsilankėme hipoterapijos centre, kur stebėjome arklių terapiją, o norintys galėjo išbandyti didžiaakės Nadios (kumelės vardas) gebėjimus pralaužti ledus tiek į vaiko, tiek į suaugusiojo širdį.
Susitikimo metu buvo pristatyti ir aptarti projekto partnerių sukurti filmukai, kurių visuma - vienas iš projekto rezultatų - filmas apie skirtingus gyvūnus, gyvūnų terapijos metodikas ir pan.

Sekantis šio projekto susitikimas vyks Klaipėdoje, todėl jau dabar yra ruošiama programa, planuojami susitikimai. Svarstomos galimybės, kaip užsienio šalių partneriams kuo geriau pristatyti darbo delfinų terapijos metodikas, kurios gana stipriai skiriasi nuo darbo su sausumos gyvūnais metodikų.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

Susipažinkite su knygos dalimi apie gyvūnų terapiją

2013 metais prasidėjęs tarptautinis gyvūnų terapijos projektas PAT (Pet Assisted Therapy: Learning with them, liet. - Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), finansuojamas Švietimo mainų paramos fondo pagal Grundtvig mokymosi partnerystės programą kviečia susipažinti su pirmąja knygos dalimi apie gyvūnų terapiją partnerinėse organizacijose.

http://grundtvigpat1.jimdo.com/handbook/

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

2014 metai „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“. Muziejų kelias

Per patį viduvasarį visų keliai veda link jūros. Link pajūrio pasuko ir Lietuvos muziejų kelias. Ketvirtadienį Juodkrantėje startuoja Mažosios Lietuvos muziejų kelio maršrutas. Užsuks jis ir į Klaipėdą – Laikrodžių muziejų bei Prano Domšaičio dailės galeriją.

Liepos 17 d. (ketvirtadienis)

Miniatiūrų muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa, tel. (8 469) 53 323

Informaciją teikia Kristina Jokubavčienė, Prano Domšaičio galerijos vedėja, tel. +370 61601314, domsaitis.galerija@zebra.lt


17 val. Dokumentinis filmas „Keramikė Teresė Jankauskaitė“ (1994 m., iš Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus ciklo „Menininkų portretai“).

18 val. kūrybinės dirbtuvės „Mažas miniatiūrų pasaulis“. Miniatiūrų muziejaus ekspozicijoje gausu dailių ir grakščių daiktų, mažų kasdieninio praeities gyvenimo liudininkų. Daugelio jų šiandien nenaudojame. Sužinokime apie juos daugiau, o kūrybinėse dirbtuvėse pasidarykime vėduoklę – vasara žada būti karšta.

Renginys nemokamas

Liepos 18 d. (penktadienis)

Klaipėdos laikrodžių muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), Liepų g. 12, Klaipėda, tel. (8 46) 410 413, (8 46) 410417

Informaciją teikia Giedrė Kazonienė, vyr. muziejininkė, +370 684 62231, klm@takas.lt

16.00 val. „Laiko skaičiavimo ir suvokimo paslaptys“ – ekspoziciją pristatys Laikrodžių muziejaus vyr. muziejininkė Giedrė Kazonienė. Sužinosite, kaip laiką saulės, vandens, ugnies laikrodžiais skaičiavo senosios civilizacijos.

Paskaita „Aš ir laikas: mūsų laiko perspektyva“paskaitą skaitys VU Filosofijos katedros socialinių mokslų Dr. Antanas Kairys.

Mes visi jaudinamės dėl to, kad trūksta laiko, kad jis per daug greitai bėga, – teigia Antanas Kairys. –  Bet retas kuris iš tikrųjų suvokiame, kokį poveikį laikas daro mūsų gyvenimams. Klausimai apie tai, kas tai yra laikas, koks žmogaus santykis su laiku, seniai audrino tiek filosofų, tiek ir paprastų žmonių protus. Tūkstantmečiai filosofinės minties raidos ir vėliau atsiradę psichologiniai laiko tyrimai privedė prie laiko perspektyvos teorijos sukūrimo.“

Renginys nemokamas.


17 val. LDM Miniatiūrų muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa, tel. (8 469) 53 323

17 val. Dokumentinis filmas „Keramikė Liucija Šulgaitė“ (2010 m., iš Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus ciklo „Menininkų portretai“).

18 val. kūrybinės dirbtuvės „Mažas miniatiūrų pasaulis“.

Renginys nemokamas.

Liepos 19 d. (šeštadienis), 20 d. (sekmadienis)

Prano Domšaičio galerija (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), Liepų g. 33, Klaipėda, tel. (8 46) 410412, 8 616 16550

Informaciją teikia Kristina Jokubavčienė, Prano Domšaičio galerijos vedėja, tel. +370 61601314, domsaitis.galerija@zebras.lt

12 val. „Pokalbiai prie paveikslų: Prano Domšaičio gyvenimo ir kūrybos paslaptys“.

Kai 1989 m. Lietuvos dailės muziejų pasiekė pirmieji tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio paveikslai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai, apie dailininką žinota itin mažai. Šiandien Klaipėdoje veikia dailininko vardu pavadinta galerija. Sužinokime daugiau, kokias paslaptis, netikėtumus slepia iš Mažosios Lietuvos kilusio tapytojo kūryba.

Renginys nemokamas.

Nuotraukose: Prano Domšaičio dailės galerijos ekspozicija; Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje (Danutės Mukienės nuotr.), ekvatorinis saulės laikrodis Laikrodžių muziejaus kiemelyje

Nika Puteikienė, Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ komunikacijos koordinatorė, tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Papildomą informaciją teikia:

Asta Grušelionienė Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ Mažosios Lietuvos  regiono koordinatorė, tel. 8 614 03502

Išsami renginių programa www.muziejai.lt

Projekto organizatorė - Lietuvos muziejų asociacija

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

Informacinis rėmėjas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Rodyk draugams

Neįprasta arklių terapija Vengrijoje šokiravo

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Lietuvos jūrų muziejaus specialistai jau antri metai, dalyvaudami tarptautiniame gyvūnų terapijos projekte PAT (Pet Assisted Therapy: Learning with them, liet. - Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), finansuojame Švietimo mainų paramos fondo pagal Grundtvig mokymosi partnerystės programą, susipažįsta su įvairiomis gyvūnų terapijos formomis, plėtojamos skirtingose šalyse. Viešėdami Didžiojoje Britanijoje muziejininkai pamatė, kaip sveikatą gerinti gali padėti apuokų, gekonų, gyvačių ar šunų terapija, Italijoje - asilai.

Pasak delfinų terapijos specialistės Brigitos Kreivinienės, Italijoje asilų terapija suprantama labai plačiai, tai nėra vien gyvūno glostymas, jojimas ar šėrimas. Dalyvaujantys terapijoje ir valo gardus (tai traktuojama, kaip darbo terapija, įgūdžių lavinimas), ir pramogauja - jodinėja, glosto ir pan.
– Ši terapija itin tinkama žmonėms su Dauno sindromu bei tiems, kurie yra itin aktyvūs, nes romus gyvūnas padeda nusiraminti, – sako Brigita Kreivinienė.

Tačiau Vengrijoje plėtojama arklių terapija šokiravo ir daug mačiusią specialistę. Pasak jos, tai yra fizinio lavinimo pratimai, kuriuos atlikdami žmonės su įvairia negalia vysto savo koordinacinius, motorinius ir kitus fizinius gebėjimus.
– Neįgalieji atlieka tiesiog, mūsų manymu, akrobatinius pratimus, – pasakojo specialistė. – Iš pradžių praktikuojamasi specialiose laboratorijose – centruose, kuriuose arklio imitacija padeda žmogui mėginti visus pratimus atlikti nejudrumo būsenoje. Vėliau ši veikla perkeliama į realią situaciją – mėginama atlikti fizinius pratimus arkliui judant.
Tačiau tokių sunkumų nugalėjimas, pasak Brigitos Kreivinienės, suteikia ir dvasinės stiprybės: žmonės labiau savimi pasitiki išvystę tokį stebėtiną meistriškumą.
Šia, užsienio gyvūnų terapijų centruose įgyta patirtimi, muziejininkai dalijasi su BĮ neįgaliųjų centru “Klaipėdos lakštutė”. Brigitos Kreivinienės teigimu, šis suaugusių neįgaliųjų dienos socialinės globos centras itin domisi gyvūnų terapijos naujovėmis ir jas vykdo
– Ši projektinė patirtis ypatingai svarbi kuriant unikalų Delfinų terapijos centrą, – teigė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Jau planuojama, kad kitąmet pradėsiančiame veikti delfinų terapijos centre bus taikoma plataus pobūdžio terapinė-edukacinė programa, skirta įvairių sutrikimų turintiems žmonėms. Taip pat ateinančiais metais numatyta surengti Tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją apie gyvūnų terapiją.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje

Projektas: VP3-1.3-ŪM-01-V-01-022

Sutarties pasirašymo data: 2010 m. spalio 14 d.
Projekto vykdymo pradžia: 2009 m. gegužės 21 d
Projekto vykdymo pabaiga: 2015 m. vasario 1 d.
Projekto įgyvendinimo trukmė:
Bendra projekto vertė: 46 mln. litų
Paramos suma iš viso: 31 mln. 139 tūkst. litų
I etapo paramos vertė: 13 mln. 842 tūkst. litų
I etapo paramos suma: 8 mln.318 tūkst. litų
Projekto vykdytojas – valstybės biudžetinė įstaiga Lietuvos jūrų muziejus
Generalinis rangovas – UAB ”Kortas”

1993 metais pastatyto vienintelio Baltijos šalyse delfinariumo rekonstrukcijos darbai pradėti 2010 metų pabaigoje. Visą pastato rekonstrukciją sudaro trys etapai: žiūrovų salės, delfinų terapijai skirto priestato ir lagūnos su amfiteatru po atviru dangumi statybos darbai. Planuotas statybų laikas užtruko, tačiau 2014 m. gegužę skelbiama oficiali delfinariumo rekonstrukcijos I-ojo etapo pabaiga - Delfinų terapijos centro įkūrimo I etapas – esamo delfinariumo pastato dalies rekonstrukcija.
I etapo rekonstrukcijos metu buvo atlikti darbai, kurie ženkliai gerina delfinų gyvenimo kokybę. ES struktūrinio fondo finansavimo dėka pakeistas delfinariumo stogas, suremontuotas pasirodymų baseinas, jį juosęs parapetas pakeistas skaidria akrilo juosta, įdiegta visą parą cirkuliuojanti vandens paruošimo sistema, palaikanti Juodosios jūros afalinoms būtiną vandens druskingumą, siekiantį net 20-25 promiles. Siekiant pagerinti pasirodymų kokybę, įdiegta naujausia moderni garso ir vaizdo aparatūra. Pakeistos pagrindinės delfinariumo konstrukcijos garantuoja saugumą, kokybišką darbą
Šiuo metu intensyviai vykdomi antrojo etapo – priestato ir vidaus baseino konstrukcijų darbai. Rekonstrukcijos darbų pabaiga planuojama 2015 metais.

http://www.muziejus.lt/inside.php?id=apie

Rodyk draugams

NAUJIENA! Kiekvieną penktadienį – edukaciniai užsiėmimai delfinariume!

Lietuvos jūrų muziejus kiekvieną penktadienį kviečia moksleivius sudalyvauti delfinariume organizuojamuose edukaciniuose užsiėmimuose

„PASLAPTINGAS ŽINDUOLIŲ PASAULIS“,

„ĮDOMIOJI PROFESIJA – DELFINŲ TRENERIS“,

„AŠ IR DELFINAS“

bei apsilankyti DELFINŲ PASIRODYME.

Užsiėmimų metų drauge su jumis mokysimės pažinti paslaptingą delfinų pasaulį. Sužinosime, kur ir kaip delfinai gyvena, pažinsime jų gyvenimo būdą, stebėdami įvertinsime jų gebėjimus. Susitiksime su delfinų treneriais ir sužinosime, kaip jais tapti. O kartu su mažiausiais lankytojais piešime taip, kaip piešia delfinai.

Grupės, užsisakiusios edukacinį užsiėmimą bei įsigijusios bilietus į delfinariumą, penktadieniais nemokamai įleidžiamos į muziejaus istorines ekspozicijas.

Edukaciniai užsiėmimai pagal išankstinį užsakymą vedamai nustatytu laiku: 10.30–11.15 ir 12.00–12.45 val. Vieno užsiėmimo grupei iki 30 dalyvių kaina – 90 Lt.

Delfinų pasirodymai rodomi 13.00 val. Bilietus platina www.bilietupasaulis.lt.

Užsakymai priimami tel. (8 46) 49 22 50, 8 698 37299 arba el.p. s.mikalkeviciute@muziejus.lt

LEISKITE SAVO UGDYTINIAMS PATIRTI PAŽINIMO IR NUOTYKIŲ DŽIAUGSMĄ!

Rodyk draugams

Lietuviams gamtos išsaugojimas rūpi labiau nei estams ar latviams

Lietuvoje įgyvendinta paramos iniciatyva, skirta Lietuvos jūrų muziejui, surinko daugiausiai lėšų Baltijos šalių gretose

Vilnius, Lietuva, 2014 m. vasario 21 d. Lietuvoje vykdytos iniciatyvos, siekiančios paremti Lietuvos jūrų muziejų, metu buvo surinkta daugiau negu 32 tūkstančiai litų (9306 eurų). Ši suma net tris kartus viršija paramą, surinktą Latvijos Slītere Nacionaliniam Parkui, ir daugiau nei 10 kartų lėšas, kurios bus skirtos Estijos laukinių gyvūnų centro statybai.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, už „Samsung“ iniciatyvos metu surinktas lėšas bus gerinama ruonių baseinų vandens kokybė.

„Vamzdynų rekonstravimo darbai, kurie užtikrins ruoniams švaresnį ir patogesnį gyvenimą, jau yra pradėti ir turėtų būti užbaigti iki šių metų pabaigos. Ruonių baseinų vandens kokybės gerinimas yra itin svarbus ne tik muziejuje gyvenantiems ruoniams, bet ir ruonių bandos gausinimui Baltijos jūroje,“ – kalbėjo O. Žalienė.

Siekdama atkreipti dėmesį į nykstančias gyvūnų rūšis ir gamtos išsaugojimą, kompanija „Samsung Electronics Baltics“ įgyvendino iniciatyvą, kurios metu buvo renkama parama Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtos centrams. Prie iniciatyvos galėjo prisidėti kiekvienas asmuo, įsigijęs aukščiausios vaizdo raiškos „Samsung UHD“ televizorius – 2 procentai nuo parduotų įrenginių buvo skirti Lietuvos jūrų muziejaus rekonstravimo darbams.

„Samsung“ remiasi nuostata, kad technologijų esmė yra ne produktai, o tai, kaip jie gali pagerinti gyvenimą. Įsigydami „Samsung UHD“ televizorius, pirkėjai pagerino ne tik savo, bet ir jūrų muziejuje gyvenančių gyvūnų sąlygas,“ – sakė „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Iniciatyvos metu „Samsung UHD“ stenduose, įrengtuose didžiuosiuos prekybos centruose, Lietuvos gyventojai turėjo galimybę susipažinti ir sužinoti daugiau apie įvairias pasaulyje nykstančių gyvūnų rūšis. Išmaniųjų televizorių ekrane laukiniai gyvūnai atrodė ypač tikroviškai – „Samsung UHD“ televizoriuje yra įdiegta vaizdo apdorojimo technologija, dėl kurios kadrai keičiasi itin tolygiai, todėl vaizdas ekrane yra maksimaliai kontrastingas, spalvingas, aiškus. Gaunamas reginys yra 4 kartus aiškesnis nei „Full HD“ raiškos televizoriuose – sodresnė juoda, „švaresnė“ balta spalvos, aiškiau, tiksliau atkuriamos detalės. UHD technologijos „Samsung“ televizorius stebina ne tik išskirtine vaizdo atkūrimo kokybe, bet ir netradiciniu dizainu. Įrenginio dizaineriai suprojektavo itin ploną korpusą, o metalinis ekrano rėmelis suteikia paveikslo įspūdį, todėl televizorius tampa interjero dekoro elementu.

Apie „Samsung Electronics Co., Ltd.“

„Samsung Electronics Co., Ltd.“ yra pasaulinė buitinės elektronikos ir jos komponentų technologijų lyderė.  Nuolat kurdami inovacijas ir išradimus, mes keičiame pasaulį: televizorius, išmaniuosius telefonus, asmeninius kompiuterius, spausdintuvus, kameras, namų apyvokos priemones, medicinos įrangą, puslaidininkius bei LED sprendimus. Turime 270 000 darbuotojų 79 valstybėse, o metų apyvarta viršija 201 trilijoną Pietų Korėjos vonų (481,92 mlrd. Lt). Mūsų tikslas – atverti naujas galimybes žmonėms visame pasaulyje. Daugiau informacijos: www.samsung.com.

Rodyk draugams

Po knygų mugės: vis labiau domimasi istorinėmis knygomis

Vis labiau domimasi istorinėmis knygomis – tokią išvadą padarė muziejininkai po jubiliejinės XV-osios Vilniaus Knygų mugės.
Jau trečią kartą mugėje dalyvavusi Lietuvos muziejų asociacija (toliau – LMA), pristatė naujus leidinius: Maironio lietuvių literatūros muziejus išleido 3 sąsiuvinius iki šiol neskelbtų Jono Mačiulio-Maironio tekstų: „Saulėtas vainikas“, „Mokslas – tai didžiausia galybė“, „Kaip nepastovi žemiškoji garbė“; Molėtų krašto muziejus – Stepono Antanavičiaus knygą` „Molėtų krašte“, Žemaičių vyskupystės muziejus išverstą iš lenkiško originalo Vincento Juzumo (1819–1901) „Žemaičių vyskupijos istoriją“ (1899), kurios originalus pavadinimas „Medininkai, arba senosios Medininkų ar Žemaičių vyskupijos aprašymas“. Pastaroji knyga susilaukė itin didelio susidomėjimo. Tuo džiaugėsi Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis:
– Ši knyga – tai svarbus istorijos šaltinis, be kurio neįmanomi jokie šio krašto istorijos tyrimai, – sakė muziejaus direktorius Antanas Ivinskis. – Tačiau ji nėra akademinė, yra lengvai suprantama bet kam, kas domisi istorija. Joje atgyja ne tik parapijos, bet aprašomi papročiai, gamta, gyventojų aprangos mados, pamaldumas, moralė ar net kulinarija.

Tai, kad tikri dalykai nenuskęsta laiko tėkmėje, o atvirkščiai – išryškėja jų vertė, patvirtina ir knyga „Molėtų krašte“, kuriame publikuojami istoriko, žurnalisto Stepono Antanavičiaus tekstai, parašyti dar sovietmečiu rajono laikraščiui. Tai išties retas fenomenas, nes greičiausiai praranda vertę būtent periodikai skirti tekstai. Knygos autoriui tuo laiku pavyko užfiksuoti jau nueinančios kartos pasakojimus apie Molėtų krašto istoriją, vietovardžius, žmones. Leidinyje vertingas ne tik tekstas, bet ir iliustracijos, kurių yra virš dviejų šimtų: niekur nematytos prof. Stepono Kolupailos 1932 m. Molėtų Šv. Petro ir Povilo atlaidų nuotraukos bei pirmoji 1937 m. spalvota Molėtų fotografija.
Ypatingo dėmesio sulaukė ir Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjo, rašytojo Aloyzo Každailio legendinės knygos „Laivai ir jūrininkai“ jau trečiasis leidimas, papildytas Jūrų muziejaus istorikų Romaldo ir Romualdo Adomavičių tekstais apie Lietuvos laivybos istoriją. Gausiai į knygos pristatymą susirinkę skaitytojai citavo dar iš vaikystės prisimenamus tekstus apie paslaptingą jūrų pasaulį, džiaugėsi, kad anūkai galės jį pažinti ne iš jau „suskaitytos“, o iš naujos, dar spaudos dažais kvepiančios knygos.
Besidominčius teatro istorija būrė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus bei Mokslo ir enciklopedijų leidyklos išleista knyga Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus bei Mokslo ir enciklopedijų leidyklos išleista knyga “Ten, kur viskas daug labiau. Lietuvos teatro dailės žodynas”. Žodynas susideda iš dviejų skyrių – teatro dailės terminų ir dailininkų kūrybinių biografijų. Į terminų skyrių įtraukti visų teatro sričių scenografijos tipai, meninės priemonės ir technikos, stiliai ir kryptys. Terminai apibrėžiami pateikiant ne tik konkrečią jų reikšmę, bet trumpai pristatoma ir meno objekto ar reiškinio istorija, jo ypatumai. Biografijų skyriuje pateikti duomenys apie scenografijos tyrinėtojus, scenografijos srityje dirbusius įvairių meno sričių dailininkus nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Žodynas iliustruotas originaliais scenovaizdžių ir kostiumų eskizais.
Na, o pačiame LMA stende su istorija, knyga, literatūra pažindinosi ir patys jauniausieji Knygų mugės lankytojai, nes čia veikė nuotaikinga muziejų edukacijos „MuMo klasika“ sala. Joje galima buvo kurti eilėraščius, animacinius filmus, spektaklius, paišyti ir net … knygas gaminti. Visu tuo pasirūpino devyniolika jungtiniame stende dalyvavusių muziejų: Lietuvos jūrų, Šiaulių „Aušros“, Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Maironio lietuvių literatūros, Raseinių krašto istorijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Europos parko, Kernavės archeologinės vietovės, Bažnytinio paveldo, Marijampolės kraštotyros, Literatūrinis A. Puškino, Žemaičių vyskupystės, Molėtų krašto, Zarasų krašto, Alytaus kraštotyros, A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis, Birštono bei Vilniaus memorialinių muziejų direkcija.
Muziejų stendu, kuriame buvo galima susipažinti su daugiau nei šimto pavadinimų leidiniais, apsilankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Kultūros ministras Šarūnas Birutis.
LMA – 1995 m. įsteigta savanoriška šalies muziejų organizacija, šiuo metu vienijanti 89 muziejus. Asociacijos tikslas – telkti muziejus bendrai veiklai, organizuoti ir skatinti juos bendradarbiauti. Asociacija, palaikanti glaudžius ryšius su Tarptautine muziejų taryba (ICOM) ir Europos muziejinių organizacijų tinklu (NEMO), teikia muziejams metodinę pagalbą ir informaciją, leidžia žurnalą „Lietuvos muziejai“, remia besikuriančius muziejus, organizuoja muziejininkų kvalifikacijos kėlimą, dalyvauja realizuojant kultūros ir švietimo programas.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Nika Puteikienė,
LMA veiklų Vilniaus knygų mugėje koordinatorė,
Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Dėl kontaktinės informacijos prašome kreiptis:
Lolita Valužienė, LMA atsakingoji sekretorė, tel.: +370 5 2790918, 8-684-23404 arba el. paštu: muzasoc@gmail.com

Rodyk draugams

Knygų mugėje muziejai visus kviečia tapti… poetais

Trečią kartą Vilniaus knygų mugėje dalyvausianti Lietuvos muziejų asociacija (toliau – LMA) pristatys ne tik naujausius ir įdomiausius ledinius, bet ir kvies į išskirtinius edukacinius užsiėmimus, skirtus knygos istorijai ir literatūros klasikams. LMA stende veiks „MuMo klasikos“ sala.


Kaip ir kasmet, atskiruose stenduose leidybinę veiklą pristatys dar trys LMA nariai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai ir Lietuvos dailės muziejus.
Vienoje vietoje – 19 muziejų knygos
Jungtiniame LMA stende be edukacinių kūrybinių dirbtuvių brandinami ir rimti dalykai. Čia daugiau nei šimto pavadinimų leidinius pristatys aštuoniolika muziejų: Lietuvos jūrų, Šiaulių „Aušros“, Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Maironio lietuvių literatūros, Raseinių krašto istorijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Europos parko, Kernavės archeologinės vietovės, Bažnytinio paveldo, Marijampolės kraštotyros, Literatūrinis A. Puškino, Žemaičių vyskupystės, Molėtų krašto, Zarasų krašto, Alytaus kraštotyros, A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis, Birštono bei Vilniaus memorialinių muziejų direkcija.

Pristatomi dar neskelbti Maironio tekstai
Knygų mugėje bus pristatytos ir naujausios, dar spaustuvės dažais kvepiančios knygos. Vasario 20 d. 13 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus pristatys 3 sąsiuvinius iki šiol neskelbtų Jono Mačiulio-Maironio tekstų: „Saulėtas vainikas“, „Mokslas – tai didžiausia galybė“, „Kaip nepastovi žemiškoji garbė“. Tai – muziejaus rankraštyne atrasti pamokslai, paskaitos, įvairiomis progomis pasakytos kalbos. Tekstus atrinko ir leidinius parengė rašytoja, literatūros tyrinėtoja, muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Aktorė Gražina Urbonaitė skaitys tekstų fragmentus, solistas Danielius Sadauskas atliks keletą dainų Maironio eilėmis.

Istorijos: nuo Molėtų krašto iki Žemaitijos
Daugelis Molėtų kraštą dažnai pažįsta tik kaip jaukų gamtos kampelį, kuriame smagu vasaroti ar pabėgti nuo didmiesčio šurmulio. Pamatyti šią žemę kiek kitu kampu padės Stepono Antanavičiaus knyga „Molėtų krašte“, kuri bus pristatyta ketvirtadienį 12 val. Pasak knygą išleidusio Molėtų krašto muziejaus direktorės Viktorijos Kazlienės, šiame leidinyje itin vertingas ne tik tekstas, bet ir iliustracijos, kurių yra gerokai virš dviejų šimtų. Vertingiausios jų – niekur nematytos prof. Stepono Kolupailos 1932 m. Molėtų Šv. Petro ir Povilo atlaidų nuotraukos bei pirmoji 1937 m. spalvota Molėtų fotografija.
Ilgąjį penktadienį 13 val. Žemaičių vyskupystės muziejus supažindins su pirmą kartą pristatoma išversta iš lenkiško originalo Vincento Juzumo (1819–1901) „Žemaičių vyskupijos istorija“ (1899), kurios originalus pavadinimas „Medininkai, arba senosios Medininkų ar Žemaičių vyskupijos aprašymas“. V. Juzumo parengta istorija pradedama pagonybės laikų aprašymu, baigiama XIX a. realijomis. Aptariamos institucijos (vyskupo, kapitulos, seminarija) ir parapijos. Parapijų istorijų aprašymai papildomi pasakojimais apie tų kraštų ypatybes: didžiausias upes, miškus, ežerus, žemes derlingumą, gyventojų aprangos madas, pamaldumą, moralę, raštingumą, pragyvenimo lygį ar net kulinarinę specifiką. Tai tekstui suteikia ypatingą atspalvį – istorija tarsi rašoma ne apie kažkokius senus, niekam nepažįstamus laikus, bet nutiesiama iki pat šių laikų. Iliustracijoms panaudotas brolių Vincento ir Juozapo Juzumų parengtas Žemaičių vyskupijos žemėlapis (1855). Kompaktinėje plokštelėje faksimilėmis pateikiamas visas rankraščio originalas. Knygos pristatyme dalyvaus folkloro ansamblis „Visi“.

„MuMo klasika“: nuo Donelaičio iki Puškino
„MuMo“ – tai šmaikšti žodžių „muziejus“ ir „mokykla“ santrauka, sukurianti intrigą ir paslaptį. Juolab, kad jaunas dailininkas Pijus Čeikauskas sukūrė šmaikštų personažą – lakūną Mumo, kviečiantį į nuotaikingą kelionę po Lietuvos muziejus. „MuMo“ programa pirmą kartą buvo pristatyta gruodį vykusioje parodoje „Mokykla – 2013“.
Žingeidžiausi „MuMo klasikos“ lankytojai galės neįprastu būdu patyrinėti Kristijono Donelaičio kūrybą: kartu su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus edukatore jie kurs animacinį filmą, kuriame atgis šio literatūros ąžuolo pasakėčių personažai.
A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus edukaciniame užsiėmime „Po klėtelės stogu“ kviečia persikelti į Antano Baranausko klėtelę Anykščiuose, V.Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus įkvėps pačius lankytojus tapti … poetais, dalyvaujant užsiėmime „Žaidžiame poeziją: eilėraštis-dėlionė“. Birštono muziejus užsiėmime „Knyga, teikianti dvasiai stiprybę“, supažindins ne tik su iškilia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybe, bet ir išmokys pasidaryti unikalią ir dabar labai madingą „skrebinimo“ knygelę.
Maironio lietuvių literatūros muziejus užsiėmime „Nuo plunksnos iki knygos“ ne tik atskleis paslaptingą rašto atsiradimo ir vystymosi istoriją, bet išmokys rašyti žąsies plunksna. Neliks be dėmesio ir rusų klasika: Literatūrinis A.Puškino muziejus supažindins lankytojus su A.Puškino pasakomis ir kvies kartu kurti improvizuotą lėlių teatrą.
„MuMo“ saloje bus ir daugiau netikėtų atradimų – čia darbuosis, kurdamas draugiškus šaržus, dailininkas Pijus Čeikauskas.

Vaikų scenoje – kelionė į pasakų pasaulį
Mažuosius knygų mugės lankytojus muziejininkai vilios ir į Vaikų scena. Joje Maironio lietuvių literatūros muziejaus edukatorės pristatys programą „Kelionė į pasakų pasaulį“ pagal lietuvių autorių vaikams ir jaunimui parašytus kūrinius. Nuobodžiauti niekam neteks! Galima bus įsijausti į literatūros kūrinių veikėjų vaidmenis ir, pasipuošus puikiais kostiumais, suvaidinti pasirinktą teksto ištrauką! Taip pat bus proga patikrinti žinias viktorinoje, iliustruoti eilėraštį bei įvykdyti kitas prasmingas užduotėles! Kiekvienas dalyvis, įveikęs visus edukacinės programos etapus, gaus specialų pažymėjimą, kuris leis aplankyti Maironio lietuvių literatūros muziejų ir jo padalinius nemokamai.
Tokią muziejinių renginių Vilniaus knygų mugėje gausą lėmė Tarptautinių kultūros programų centro skirtas finansavimas.

LMA – 1995 m. įsteigta savanoriška šalies muziejų organizacija, šiuo metu vienijanti 89 muziejus. Asociacijos tikslas – telkti muziejus bendrai veiklai, organizuoti ir skatinti juos bendradarbiauti. Asociacija, palaikanti glaudžius ryšius su Tarptautine muziejų taryba (ICOM) ir Europos muziejinių organizacijų tinklu (NEMO), teikia muziejams metodinę pagalbą ir informaciją, leidžia žurnalą „Lietuvos muziejai“, remia besikuriančius muziejus, organizuoja muziejininkų kvalifikacijos kėlimą, dalyvauja realizuojant kultūros ir švietimo programas.

Iliustracijos – leidinių viršeliai ir edukacinis užsiėmimas „Nuo plunksnos iki knygos“ – nuorodoje:
http://www.muziejus.lt/LMA.rar

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Nika Puteikienė,
LMA veiklų Vilniaus knygų mugėje koordinatorė,
Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567
Dėl kontaktinės informacijos prašome kreiptis:
Lolita Valužienė, LMA atsakingoji sekretorė, tel.: +370 5 2790918, 8-684-23404 arba el. paštu: muzasoc@gmail.com

Rodyk draugams