BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nauja Lietuvos jūrų muziejaus edukacinė programa ikimokyklinių įstaigų vaikams

Jau ne vienerius metus Lietuvos jūrų muziejus organizuoja edukacinius užsiėmimus, renginius, vykdo projektus, skirtus puoselėti, formuoti, ugdyti jūrinę kultūrą, ekologinę bei aplinką tausojančią elgseną.

Šiuo metu Jūrų muziejus yra parengęs edukacinę programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą ikimokyklinių įstaigų – lopšelių-darželių 5–6 metų vaikams. Užsiėmimas skirtas pažinti, patirti, išgyventi jūrinę aplinką. Programos dalyviai susipažins su senąja žvejų kultūra, pirmosiomis plaukimo priemonėmis, leisis į nuotykių kelionę, kurioje susipažins su unikaliais Baltijos jūros gyvūnais.

Kviečiame Jus drauge su mumis mokytis pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus harmoniją su jūra.

INFORMACIJA TEIKIAMA IR REGISTRACIJA PRIIMAMA:
Tel.: +370 46 49 22 50, +370 698 37 299
El.paštas s.mikalkeviciute@muziejus.lt

Rodyk draugams

Jūrų muziejus priartina jūrą

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Jau treti metai Lietuvos jūrų muziejus, stojus rudeniui, atkeliauja į atokesnius Žemaitijos miestus ir miestelius, dovanodamas jiems visą jūros tema persmelktą dieną. Dvejus metus muziejaus specialistai į tokias išvykas kvietė ir dainininką Egidijų Sipavičių, o šiais metais jūrinė edukacija sėkmingai derinama su vietos moksleivių koncertiniais pasirodymais.

–  Mintis priartinti jūrą prie tų, kuriems sunkiau ją pasiekti, kilo rengiant paraišką Kultūros ministerijos Regionų kultūros programai, mažinančiai kultūrinę-socialinę atskirtį, – pasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Pirmąjį rudenį aplankius nedidelius miestukus ir mokyklas, mintis, kad muziejus gali ir privalo pasiekti ir tuos, kurie neturi galimybių atvažiuoti į Kopgalį, tik sustiprėjo.

Per dvejus projekto gyvavimo metus buvo aplankytos Šilutės, Šilalės, Skuodo, Mažeikių rajonų mokyklos bei vietos gyventojų bendruomenės, surengti 73 išvažiuojamieji kultūriniai edukaciniai užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 3124 dalyviai.

Šis projektas sėkmingai tęsiamas: šiandien Jūrų muziejus išmetė savo edukatorių desantą Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje, jau lankėsi Telšių „Germanto“ ir Tauragės „Aušros“ pagrindinėse mokyklose. Dar viena muziejaus išvyka šiemet numatyta lapkričio 26 dieną Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijoje.

Moksleiviai, belaukdami muziejaus viešnagės, kuria meninius darbus jūrine tematika, puošia mokyklas ir rengiasi koncertui.

Pasak muziejininkės-edukologės Renatos Trieigienės, per dieną edukacinius užsiėmimus, pasakojančius apie jūros gamtą, istoriją, laivybą, išklauso visi vienos mokyklos mokiniai.

O pavakare, – pasakojo Renata Trieigienė, – jau mokykla parodo, kaip ji pasiruošė  jūrinei dienai: renginio metu moksleivių pasirodymai, meninė kūryba tiesiogiai siejama su Klaipėdos uosto ir jūros pristatymu.

Prie šio kultūrinio-edukacinio projekto mielai prisijungė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija: su moksleiviais bendrauja ir uosto kapitonai, gyvais pavyzdžiais  perteikdami uosto kasdienybę, romantiką, indėlio į šalies ekonomiką svarbą.

Šis, Kultūros ministerijos remiamas projektas, sulaukė įvertinimo ir Lietuvos mastu:, Jūrų muziejus pakviestas jį pristatyti 3-iojoje mokyklų įrangos ir mokymo priemonių parodoje „Mokykla 2013“.

Nuotraukos iš renginio Tauragės „Aušros“ pagrindinės mokyklos

.

Rodyk draugams

Kviečiame į renginius!

Kaip nauja gali padėti pažinti seną

Gintarė Bružinskytė/ Lietuvos jūrų muziejaus studentė - praktikantė/ Vytauto Didžiojo Universitetas

Elektroninis gidas – naujas būdas susipažinti su muziejumi ir jo aplinka. Gavusi galimybę išbandyti šį prietaisą dar prieš jam pakliūnant pirmiesiems lankytojams į rankas nekantravau aplankyti muziejų visiškai kitaip negu buvau pratusi – su „iPod“ grotuvu rankose ir maloniu gido balsu padedančiu orientuotis jūrų pasaulyje.

Pirma mintis, kuri kyla išgirdus žodį „muziejus“, kad tai yra kažkas seno. Tačiau kuo labiau pasaulis vysto naująsias technologijas, tuo labiau inovacijos skverbiasi ir į muziejų erdves. Jausmas keistas, kai kažkas seno yra derinama su technologinėmis naujovėmis, kai žiūrėdamas į senųjų laivų modelius tuo pačiu metu klausaisi informacijos apie jį iš „iPod“ grotuvo ir maigai lietimui jautrų ekraną, norėdamas pamatyti kuo daugiau nuotraukų ir įsisavinti kuo daugiau informacijos. Arba  užuot laukęs ruonio pasisveikinimo, gali išgirsti jį vos keliais prilietimais prie ekrano. Nežinau, laimė ar nelaimė, kad gyvenu taip sparčiai besivystančių technologijų visuomenėje, kai net nepajunti, kaip daugybė tavo veiklų persikelia į virtualias erdves. Kita vertus, tai skatina domėtis laikais, kai viskas buvo kitaip, kai gyvenimas buvo „gyvesnis“, ir norisi domėtis gyvūnais, kurie gyvena, atrodo, lygiai taip pat ar vos šiek tiek kitaip daugybę metų ir jiems nereikia nei mobiliųjų telefonų, nei „Facebook“ paskyros, nei virtualaus bendravimo su savo gentainiais.

Nebūdama labai svetimas žmogus įvairioms inovacijoms džiaugiausi gavusi galimybę vienu metu prisiliesti tiek prie gamtos bei istorijos, tiek prie technologijų. Išbandžiau elektroninį gidą Lietuvos jūrų muziejuje. Prisipažinsiu, kad tai pirmas mano prisilietimas prie tokios inovacijos muziejuose ir gan malonus. Vos įsijungus elektroninį gidą, kuris įdiegtas „iPod“ grotuve, pasirenki vieną iš šešių kalbų (anglų, vokiečių, rusų, latvių, lenkų, lietuvių) ir tuomet pasitinka muziejaus direktorės pasisveikinimo žodis, žadantis neužmirštamus įspūdžius. Tiesą sakant, nuo pat vaikystės įspūdžiai jūrų muziejuje man visada tik patys geriausi, tačiau šįkart stengiaus atsiriboti nuo sentimentų ir į viską pažvelgti jau šiek tiek paaugusio žmogaus akimis. Tad prijungiau savo ausines ir pasinėriau į muziejaus eksponatus.

Pradėjau nuo biologinės salės, nuo akvariumų. Prieni prie akvariumo, pamatai žuvį, kurią paskutinį kartą matei nebent ant pietų stalo, surenki savo gide eksponato kodą, nurodytą ant akvariumo ir štai jau žinai, kad šamas – didžiausias Lietuvos vandenų plėšrūnas, galintis užaugti net iki 150 kg svorio. Ne prie akvariumo yra informacija apie jo gyventojus, tad labai smagu, kai gali išgirsti ar perskaityti ją elektroniniame gide. Taip ir vaikštai, renki numerius, klausaisi, žiūri nuotraukas, žvalgaisi ir informacija tiesiog plūsta į smegenis. Baisu tik, kad ne viską atsiminsi, nors informacija pakankamai koncentruota, tiksli bei įdomi. Apžiūrėjusi žuvis, pingvinus, ruonius, medūzas, įvairias kriaukles bei koralus, nupėdinu iki laivybos istorijos salių. Ten vėsu, todėl karštą vasaros dieną ten tikras malonumas. Ir vėl viskas taip pat: pamatai eksponatą, surenki numerį, išgirsti platesnę informaciją ir pilnas naujų žinių eini prie kito dar įdomesnio ir dar svarbesnio eksponato ne tik laivybos, bet ir visos Lietuvos istorijai. Tiesa, ne apie viską, ką matote muziejuje, jums papasakos elektroninis gidas. Kaip paaiškino muziejaus atstovė, eksponatai buvo kruopščiai atrenkami specialistų, muziejaus svečių ir tik po to pačių muziejaus darbuotojų. Tad elektroninis gidas pasiruošęs jus supažindinti su svarbiausiomis gyvūnų rūšimis, įdomiausiais vandenyje vykstančiais procesais ir reikšmingiausiais istoriniais įvykiais bei objektais.

Užtrukusi apie dvi valandas, apžiūrėjusi visą muziejų ir jau žinanti viską apie vandens pasaulį bei laivybą prisėdau muziejaus teritorijoje po ąžuolu apmąstyti savo potyrių. Dar kartą peržvelgiau nuotraukų, garsų bei video galerijas. Aptikau panoraminių muziejaus teritorijos bei patalpų nuotraukų, kurias žiūrėdama praktiškai pakartojau ką tik pačios įveiktą maršrutą. Pakėlusi akis nuo „iPod“ grotuvo pamačiau krykštaujančius vaikus, rodančius pirštais į ruonius ir supratau, kad bet koks realus prisilietimas prie gamtos, prie mūsų visų istorijos, yra neįkainojamas ir tol, kol technologijos netrukdys džiaugtis tiesioginiu bendravimu tiek su gyvosiomis ekspozicijomis, tiek su istoriniais objektais, jos tik padės mums labiau suprasti save ir mus supančią aplinką. Tad apibendrinant, elektroninis gidas – naujovė, kuri suteikia papildomų žinių, yra patogi naudotis, bet neatima tokio malonumo, kaip pasivaikščiojimas muziejuje bei gerėjimasis muziejaus atmosfera.

Rodyk draugams

Jūrų muziejų pažinti padės asmeniniai vedliai

Vasara į Lietuvos jūrų muziejų atnešė modernių naujovių – jau šią savaitę lankytojams muziejų pažinti padeda asmeninis vedlys  – elektroninis gidas. Visą liepą ši paslauga bus teikiama nemokamai, vėliau ketinama taikyti simbolinį 5 litų mokestį.

Elektroninis gidas „iPod“ grotuve kalba ir veikia šešiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, latvių, rusų bei lenkų. Informacija pateikiama ir garsu, ir galimybe ją perskaityti liečiamajame elektroninio gido ekrane. Įdomu tai, kad virtualioje prietaiso erdvėje galima pamatyti ar išgirsti daugiau nei ekspozicijoje:  pateikiamos nuotraukos, filmuota medžiaga, o garsų galerijoje skamba jūrų liūtų, ruonių ar net Baltijos jūros kiaulių balsai.

Šio gido naudotojai gali rinktis dviejų tipų ekskursijas: pažintinę (2 val.) ir trumpąją (50 min.) arba tiesiog keliauti po muziejų savo nuožiūra, sustojant prie eksponatų, pažymėtų el. gido ženklu. Vienu metu keliauti po muziejų su asmeniniu gidu galės net šimtas lankytojų – tiek modernių prietaisų tarnauja asmeniniais vedliais.

Tokią šiuolaikišką paslaugą muziejuje įdiegti padėjo dalyvavimas tarptautiniame projekte BalticMuseums 2.0 Plus. Jame jau keleri metai dirbama kartu su Kaliningrado Pasaulio vandenyno muziejumi, NJŽTI Gdynės akvariumu, Štralzundo okeanariumu bei Ščecino ir Štralzundo taikomųjų mokslų universitetais. Projekto dėka jau yra sukurta elktroninė bilietų pirkimo sistema bei bendras tinklalapis įvairiomis kalbomis. Elektroniniai gidai įdiegti visuose projekte dalyvaujančiuose muziejuose.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, taip moderniai lankytojus Lietuvoje kol kas aptarnavo tik du muziejai.

– Jūrų muziejus – trečiasis mūsų šalyje, siūlantis tokią patrauklią paslaugą lankytojams, – sakė Olga Žalienė.

Rodyk draugams

Vandenyno dieną - vandens, muzikos ir aitvarų laboratorija

Birželio 7-ąją, Tarptautinės pasaulinio Vandenyno dienos išvakarėse, Lietuvos jūrų muziejus kviečia apsilankyti „Vandens, muzikos ir vėjo“ laboratorijoje po atviru dangumi. Kuršių mariose prie Jūrų muziejaus krantinės prisišvartuos Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento mokslinių tyrimų laivas „Vėjūnas“, kuriame nuo 11:30-14:00 val. bus rengiamos viešos ekskursijos, atliekami Kuršių marių vandens tyrimai, kartu su mokslininkais diskutuojama apie Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinę būklę.

Tuo tarpu pakrantėje kils „Švaraus garso banga“ ir veiks „Vėjo“ laboratorija. „Švaraus garso bangą“ rengia „Grock“ muzikinė studija, kviečianti patirti ir ištirti muzikavimo džiaugsmus. „Vėjo“ laboratorijoje bus linkėjimais Baltijai puošiami, o vėliau ir skraidinami aitvarai.

– Penktadienis daugeliui moksleivių – paskutinė mokslo metų diena, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Kviečiame pasitikti vasarą prasmingai – apsilankyti Vandenyno dienos proga rengiamoje gamtos ir meno stichijų laboratorijoje.

Šventės metu bus pristatyta ir Jūrų muziejaus naujovė – elektroninis gidas, veikiantis šešiomis kalbomis. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, jis padės geriau pažinti ne tik Lietuvos jūrų muziejaus turtus, bet ir visą  paslaptingą vandenų pasaulį. Elektroninį  gidą įdiegti Jūrų muziejuje įgalino tarptautinis projektas BalticMuseums 2.0 Plus.

Jau dešimtą kartą minėdamas Tarptautinę pasaulinio vandenyno dieną, muziejus  ją rengia kartu su Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentu, suteikiančiu išskirtinę galimybę apsilankyti mokslinių tyrimų laive „Vėjūnas“. Šis laivas kasmet dalyvauja ekspedicijos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose įgyvendinant nacionalinę Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos monitoringo programą. Tyrimai leidžia vertinti jūros aplinkos būklę, užterštumo lygį, būklės pokyčius, jų priežastis, taip pat galimų grėsmių iš stambiųjų sutelktosios taršos šaltinių – naftos platformos D-6, Būtingės naftos terminalo, grunto laidojimo jūros rajone (dampingo) zonos ir cheminio ginklo sąvartyno vietų – poveikį jūrinei aplinkai.

Šiame laive hidrologai, chemikai ir biologai ekspedicijų metu tiria hidrometeorologinius, bendruosius ir kitus rodiklius, specifinius teršalus dugno nuosėdose ir žuvyse bei dugno gyvūnuose,  radionuklidus, biologinius rodiklius.

Tarptautinė pasaulinio Vandenyno diena pažymima nuo 1992 metų. Jūrų muziejus pirmasis Lietuvoje pradėjo minėti ją 2003 metais, taip prisijungdamas prie pasaulinio Vandenyno tinklo. Šis projektas, kurio tikslas – skleisti ekologines idėjas, vienija skirtingų valstybių akvariumus, zoologijos sodus, muziejus, įvairias gamtosaugos organizacijas.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pasaulinio Vandenyno diena – puiki proga pakalbėti su moksleiviais apie kiekvieno žmogaus asmeninį indėlį į aplinkos pokyčius ir pirmiausia apie artimiausios –  Baltijos jūros išsaugojimą.

Alfonso Mažūno nuotr.

Nika Puteikienė

Ryšiu su visuomene skyriaus vedėja

Tel.:8(46)490751, 8 671 55567

Rodyk draugams

Žaliam žvejo kiemelyje - vasaros dirbtuvės

Paskutinės pavasario dienos vešlia žaluma ir kupliom alyvų žiedų kekėmis apsupo Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinę pajūrio žvejo sodybą. Berželyje vinguriuoja devynbalsė, darželyje želia rūtos, o po žydinčiu šermukšniu šurmuliuoja vaikų būrelis. Koks dešimtis susėdę aplink stalą dažo iš medžio išdrožtas paukščių ar gyvūnų figūrėles, kiti mąsto, ką čia svarbaus pavaizdavus ant asmeninio amuleto ar raktų pakabuko, treti drožiasi medinį žaidimų kauliuką.

Po šermukšniu šurmuliuoja piemenėliai

–Ar lengvai vaikai paleidžia iš rankų plastikinius telefonus, ar noriai žaidžia su mediniais, Lietuviško kaimo praeitį menančiais, žaislais? – klausiu žvejo sodybos kieme besidarbuojančios tautodailininkės Angelės Rauktienės.

–Iš pradžių tai visi sako, kad nenori, nemoka, kad plastikiniai telefonai jau tapo jų rankomis, kojomis ir akimis, – šypsosi pagyvenusi moteris. – Bet greit nagai jiems panyžta – mato, kad vienas dūdelę pasidarė, tai jau ir visiems reikia.

Jai be galo tinka tautinis drabužis: drobinė siuvinėta palaidinė, tautine juosta perrišta ilga nebalinto lino liemene. Tikrai nepavadinsi kostiumu  – tai greičiau tikras kasdienis, jai įprastas drabužis. Ant stalo gausu medinių žaisliukų, dažų, šepetukų, keletas įrankių, jūros bangų nugludintų medžio šakų. Iš pirmo žvilgsnio – tos glotnios šakelės – tik medžiaga kokiam nors drožiniui. Tačiau pakeltos Angelės rankų, šakelės akimirksniu atgyja – akyse virsta įvairiausiais paukščiais.

–Čia – kregždutė, čia –  kielė, čia – gervė, - sukioja Angelė medžio šaknies ar šakos nuolaužą.

Ir iš tiesų matai, kaip gamta pati kartoja savo formas: įmažina paukštelius medyje tiksliai ir išraiškingai. Tik reikia dar žmogiškojo jautrumo: pastebėti, pakelti iš po kojų.

–Net akytės yra, – pastebi Angelė.

Rankdarbiais džiaugiasi ir pasaulio matę

Antra savaitė ji tyliai triūsia Jūrų muziejaus žvejo sodyboje. Be papildomos reklamos ar triukšmo pritraukdama ir mažus, ir didelius lankytojus prisėsti ir sukurti patiems originalų suvenyrą iš pajūrio.

–Kiekvienas darbelis yra ypatingas, - sako Angelė. – Tai, ką darai savo rankom, juk nepalyginsi su kičine kiniška produkcija.

Tautodailininkei pritaria ir  su dešimtmete dukra prie darbelių stalo sėdinti moteris.

–Dabar gyvenam Airijoj, – sako ji. – Atvažiavom savaitei atostogų į gimtinę ir labai džiaugiamės užsukę į Jūrų muziejų.

Mergaitė, kol kalbėjomės, baigė nusidažyti geltoną medinio viščiuko figūrėlę.

Pasak moters, ji džiaugiasi, kad ir Lietuva neatsilieka nuo Vakarų: su šeima dažnai lankosi muziejuose Airijoje, kur visada gausu panašios kūrybinės veiklos lankytojams.

–Kai vyksta su klase į muziejus – tai visada  nemokamai, – pasakojo moteris.

Nemokama ir ponios Angelės kūrybinė-edukacinė dirbtuvėlė „Ei kieno kieno žalias kiemelis?..“ Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje. Tokią prabangą muziejus sau leidžia dėka Kultūros ministerijos paramos ir supratimo, kad būti pasyviu lankytoju muziejuje jau daug kam neįdomu.

Gražiausi – lietuviški ornamentai

Angelė ir jos vyras Vytautas Raukčiai yra garsūs Žemaitijoje tautodailininkai, privataus margučių muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ įkūrėjai. Sovietmečiu dirbusi dailininke-apipavidalintoja, moteris džiaugiasi, kad iš savo mamos paveldėjo gebėjimą ir norą kurti rankdarbius, drožti margučius, kepti duoną ir pyragus. Jų improvizuotame muziejuje Vainute, įkurtame ūkinio pastato antrajame aukšte, daugiau nei tūkstantis įvairiausių margučių iš viso pasaulio, pagamintų iš visokių medžiagų.

Yra ir putpelės, ir stručio kiaušinių išmargintų, pasakojo tautodailinkė.

Tačiau jai pačiai didžiausias džiaugsmas – vis naujų lietuviškų tradicinių margučių ornamentų, skirtingų etniniuose Lietuvos regionuose,  atradimai.

Bus galima pasiruošti ir Rasoms, ir Gandrinėms

Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje Angelės dirbtuvėlėje galima bus apsilankyti kiekvieną mėnesį, Dirbtuvių temos gražiai dera su senosiomis pavasario, vasaros šventėmis: Sekminėmis, Rasomis, Kupolėmis, Gandrinėmis.

–Pavasaris – piemenukų metas, – sako tautodailininkė. – Tad šias dvi savaites gaminome piemenėlių žaislus: birbynes, švilpukus, žaidėme piemenėlių žaidimus, kalbėjomės apie papročius. Ir Sekmines atšventėm.

Kas suskubs, dar ir šį savaitgalį spės žvejo sodyboje pasigaminti karklo dūdelę.

Birželio 11-16 ir 25-30 dienomis žvejo kiemelis kvepės žolėmis: bus pristatomos žoliavimo tradicijos, kupoliavimas, kuriamos šieno skulptūrėlės, pinami vainikai.

–Taip pasirengsime slapčiausiai vasaros šventei – Joninėms , – žada Angelė .

Liepos tema skirta duonai, nes gi, kaip sako seni žmonės, Šventa Ona - duonos ponia. Liepos 2-7 ir 23-28 dienomis žvejo sodybos edukacinių dirbtuvių “Ei, kieno kieno žalias kiemelis?..” dalyviai džiaugsis  vasaros gamtos dovanomis: gamins vaško skulptūrėles, lies žvakes, net mokysis medų kopinėt.

Rugpjūčio 6-11, 20-25, 31 ir rugsėjo 1 dienomis po šermukšniu vyks nedidelė Baltramiejaus mugė:  bus mezgami  tinklai, mokomasi drožti, skrynias raštais marginti,lauko gėlių puokštes palydint vasarą komponuoti.

Kas suskubs į vasaros dovanų viešnagę po šermukšnių žvejo sodyboje, tas daug ko išmoks, širdį pailsins ir akį pradžiugins.

Alfonso Mažūno nuotr.

Nika Puteikienė

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Rodyk draugams

Edukaciniai užsiėmimai “Ei kieno kieno žalias kiemelis?”

Edukaciniai užsiėmimai vyksta Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje. Nuo gegužės iki pat rugpjūčio, 10.30-17.00 val. etnografinėje žvejo sodyboje užsiėmimus veda garsi tautodailininkė Angelė Rauktienė.

Gegužės 22-31 d. / Piemenėlių dienos… Sodyboje bus organizuojamos vaikiškų (piemenėlių) žaislų dirbtuvės, kurių metu lankytojai sužinos apie piemenėlių papročius, kasdienybę, buitį, pasigamins žaisliukus.

Birželio 1-2, 11-16, 25-30 d. / Oi kupole, kupolėl… Sodyboje bus organizuojamos šieno skulptūrų dirbtuvės, kurių metu lankytojai sužinos kupoliavimo, žoliavimo tradicijas, pasirengs Joninių, Sekminių šventėms, sukurs šieno skulptūras, pins vainikus…

Liepos 2-7, 23-28 d. /  Šv. Ona – duonos ponia… Sodyboje bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu naudojamos vasaros gamtos dovanos. Lankytojai gamins bičių vaško skulptūrėles, lies žvakes, susipažins su kulinariniu paveldu: lies sūrį iš ožkos Simutės (gyvenančios sodyboje) pieno, muš sviestą, kopinės medų…

Rugpjūčio 6-11, 20-25, 31 d., rugsėjo 1 d. /  Baltramiejaus mugė… Kūrybinių dirbtuvių metu bus demonstruojami įvairūs amatai: tinklų mezgimas, bučiukų pynimas, medinių žaislų gamyba, laukinių gėlių puokščių kūrimas, bus organizuojami įvairūs žaidimai, burtai.

Edukaciniai užsiėmimai vedami nemokamai.

Projektą dalinai remia Kultūros rėmimo fondas

Nuotraukos A. Mažūno

Rodyk draugams

Tarptautinę muziejų dieną Jūrų muziejus švęs net tris dienas

Tarptautinę muziejų dieną, kuri bus pažymima jau šį šeštadienį, Lietuvos jūrų muziejus pasitinka gamtosauginių ir istorinių renginių gausa, aprėpiančia tiek pačių mažiausiųjų auditoriją, tiek patrauklią rimtiems vyrams. Renginių maratonas prasidės ketvirtadienį Tarptautine Baltijos jūros kiaulės diena, penktadienį ruoniuko Vardynų šventės proga skelbiamas nemokamas muziejaus lankymas, šeštadienį rengiama konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“. Tos pačios dienos vakare Nerijos fortą, kuriame įsikūręs Jūrų muziejus, užims … piratai. Taip prasidės Muziejų nakties renginys „Baltijos jūros piratai“. Visas tris dienas lankytojams bus pristatoma ir šio sezono naujovė – elektroninis gidas, kuris buvo parengtas muziejui dalyvaujant tarptautiniame projekte BalticMuseums 2.0 Plus .

Vaikų namų auklėtiniai susipažins su Baltijos jūros kiaule

Ketvirtadienį, gegužės 16-ąją, su paslaptingu ir įdomiu Baltijos jūros gyvūnu – jūros kiaule bus supažindinti Klaipėdos vaikų globos namų auklėtiniai. Po edukacinės dalies jie kurs meninę instaliaciją „Išsaugokime Baltijos jūros kiaules“.

Baltijos jūros kiaulės diena buvo pradėta minėti Lietuvos jūrų muziejui įsitraukus į ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas) organizaciją, kurios tikslas – išsaugoti mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose. ASCOBANS susitarimas pasirašytas 1991 metais.

Kiekvienais metais muziejus ieško būdų, kaip patraukti visuomenės dėmesį ir išradingai pateikti informaciją apie šį, Lietuvoje dar mažai žinomą, gyvūną. Buvo surengtas seminaras ir … jūros kiaulyčių nuotraukų paroda, taip per panašių pavadinimų žaismą akcentuojant šių gyvūnų skirtumus. Prieš dvejus metus akcijos „Apkabink jūros kiaulę“ metu 1700 žmonių gyva grandinėle pavaizdavo pajūryje Baltijos jūros kiaulės figūrą.

Vardynų šventės proga – nemokamas muziejaus lankymas

Penktadienis, gegužės 17-oji, –Vardynų šventė – smagiausia metų diena muziejuje. Vardą Baltijos pilkajam ruoniukui rinko visos Lietuvos vaikai.

Ši diena prasidės iškilmingai – patrankos šūviu ir Kopgalio vėliavos pakėlimu. Visą dieną su lankytojais bendraus gyvūnų prižiūrėtojai, pristatydami edukacinių šėrimų metu savo augintinius, ruoniuką sveikins „YAMAHA“ muzikos studijos jauniausieji, bus atidaryta įspūdinga Pasaulinio vandenyno muziejaus (Kaliningradas) paroda „Geriausios laukinės gamtos fotografijos „Auksinis vėžlys – 5“, kuriama auksinio ruoniuko istaliacija.

Ruoniuko vardynų šventė prasidės 13.00 valandą muziejaus amfiteatre. Joje be ruoniuko draugų – Kalifornijos jūrų liūtų – pasirodys šokių ir muzikos studijos “Švyturiukai”, “Credo”, “Muzika kartu” „YAMAHA“.

Šeštadienis skirtas laivams ir piratams

Šeštadienį, gegužės 18-ąją, 10.30 val. prasidės kartu su Klaipėdos  rajono turizmo informacijos centru rengiama konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“ , kurioje bus pristatytos istorinės Lietuvos burvaltės ir pasidalinta gerąja patirtimi statant bei pritaikant jų replikas kultūriniam turizmui. Pranešimus skaitys Jūrų muziejaus ir Kaliningrado Pasaulinio okeano muziejaus istorikai, įžvalgomis dalinsis laivų statytojai-praktikai, bus diskutuojama apie Lietuvos, kaip jūrų valstybės, potencialą, pristatyta laivadirbio Jono Gižo etnografinės sodyba.

Na, o vakare Nerijos forte siautės piratai. Norintys prie jų prisijungti, kviečiami 18.00 val.– nemokamu piratišku „Smiltynės perkėlos“ pėsčiųjų keltu atplaukti į muziejų. Piratiškas aksesuaras – privalomas.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pagrindinė piratiškos nakties „Baltijos jūros piratai“ tema – pažintis su vikingu laivu drakaru. Jo repliką lankytojai galės ir pamatyti Laivybos ekspozicijoje, o įsiminti raiškias ir išskirtines šio laivo formas padės bendro drakaro paveikslo kūrimas. Jaunų ir vyresnių piratų laukia galimybė pamiklinti pirštus ir smegenis daugelyje edukacinių dirbtuvių: lankytojai bus supažindinti su piratiška jūrinių vėliavų abėcėle, lankstys origami laivus, išmoks piratiškų dainų ir šokių. Bus renkamas piratiškiausias renginio dalyvis ir, be abejo, ieškoma forte paslėpto lobio. Vakaro metu skambės piratiški būgnai, o nepasiklysti Nerijos forte padės modernus elektroninis gidas.

Alfonso Mažūno nuotr..

Nika Puteikienė

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Rodyk draugams

Tarptautinės Muziejų dienos - gegužės 18 d. renginiai Lietuvos jūrų muziejuje

10.30-15.15 Konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“ (II aukšto konferencijų salėje).

Klaipėdos  rajono turizmo informacijos centro inicijuotoje konferencijoje bus pristatytos istorinės Lietuvos burvaltės ir pasidalinta gerąja patirtimi statant bei pritaikant jų replikas kultūriniam turizmui. Pranešimus skaitys Jūrų muziejaus ir Kaliningrado Pasaulinio okeano muziejaus istorikai, įžvalgomis dalinsis laivų statytojai-praktikai, bus diskutuojama apie Lietuvos, kaip jūrų valstybės, potencialą, pristatyta  laivadirbio Jono Gižo etnografinės sodyba.

Pranešimus skaitys R. Adomavičius, R. Adomavičius (jaun.), Dmitry Mamontov, Gintarė Atkočiūnė.

12.00-13.00 “YAMAHA” muzikos mokykla auklėtinių koncertas (muziejaus kieme).

18.30-21.00 – Baltijos jūros piratai. Tarptautinės muziejų nakties renginys.

18.00 – nemokamas piratiškas pėsčiųjų keltas pajudės iš Smiltynės perkėlos į muziejų. Piratiškas aksesuaras – privalomas. Pagrindinė piratiškos nakties tema – pažintis su vikingu laivu drakaru. Jo repliką lankytojai galės ir pamatyti Laivybos ekspozicijoje, o įsiminti raiškias ir išskirtines šio laivo formas padės bendro drakaro paveikslo kūrimas. Jaunų ir vyresnių piratų laukia galimybė pamiklinti pirštus ir smegenis daugelyje edukacinių dirbtuvių: lankytojai bus supažindinti su piratiška jūrinių vėliavų abėcėle, lankstys origami laivus, išmoks piratiškų dainų ir šokių. Bus renkamas piratiškiausias renginio dalyvis ir, be abejo, ieškoma forte paslėpto lobio. Vakaro metu skambės piratiški būgnai, o nepasiklysti Nerijos forte padės modernus elektroninis gidas.

Rodyk draugams