BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vandenyno dieną - vandens, muzikos ir aitvarų laboratorija

Birželio 7-ąją, Tarptautinės pasaulinio Vandenyno dienos išvakarėse, Lietuvos jūrų muziejus kviečia apsilankyti „Vandens, muzikos ir vėjo“ laboratorijoje po atviru dangumi. Kuršių mariose prie Jūrų muziejaus krantinės prisišvartuos Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento mokslinių tyrimų laivas „Vėjūnas“, kuriame nuo 11:30-14:00 val. bus rengiamos viešos ekskursijos, atliekami Kuršių marių vandens tyrimai, kartu su mokslininkais diskutuojama apie Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinę būklę.

Tuo tarpu pakrantėje kils „Švaraus garso banga“ ir veiks „Vėjo“ laboratorija. „Švaraus garso bangą“ rengia „Grock“ muzikinė studija, kviečianti patirti ir ištirti muzikavimo džiaugsmus. „Vėjo“ laboratorijoje bus linkėjimais Baltijai puošiami, o vėliau ir skraidinami aitvarai.

– Penktadienis daugeliui moksleivių – paskutinė mokslo metų diena, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Kviečiame pasitikti vasarą prasmingai – apsilankyti Vandenyno dienos proga rengiamoje gamtos ir meno stichijų laboratorijoje.

Šventės metu bus pristatyta ir Jūrų muziejaus naujovė – elektroninis gidas, veikiantis šešiomis kalbomis. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, jis padės geriau pažinti ne tik Lietuvos jūrų muziejaus turtus, bet ir visą  paslaptingą vandenų pasaulį. Elektroninį  gidą įdiegti Jūrų muziejuje įgalino tarptautinis projektas BalticMuseums 2.0 Plus.

Jau dešimtą kartą minėdamas Tarptautinę pasaulinio vandenyno dieną, muziejus  ją rengia kartu su Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentu, suteikiančiu išskirtinę galimybę apsilankyti mokslinių tyrimų laive „Vėjūnas“. Šis laivas kasmet dalyvauja ekspedicijos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose įgyvendinant nacionalinę Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos monitoringo programą. Tyrimai leidžia vertinti jūros aplinkos būklę, užterštumo lygį, būklės pokyčius, jų priežastis, taip pat galimų grėsmių iš stambiųjų sutelktosios taršos šaltinių – naftos platformos D-6, Būtingės naftos terminalo, grunto laidojimo jūros rajone (dampingo) zonos ir cheminio ginklo sąvartyno vietų – poveikį jūrinei aplinkai.

Šiame laive hidrologai, chemikai ir biologai ekspedicijų metu tiria hidrometeorologinius, bendruosius ir kitus rodiklius, specifinius teršalus dugno nuosėdose ir žuvyse bei dugno gyvūnuose,  radionuklidus, biologinius rodiklius.

Tarptautinė pasaulinio Vandenyno diena pažymima nuo 1992 metų. Jūrų muziejus pirmasis Lietuvoje pradėjo minėti ją 2003 metais, taip prisijungdamas prie pasaulinio Vandenyno tinklo. Šis projektas, kurio tikslas – skleisti ekologines idėjas, vienija skirtingų valstybių akvariumus, zoologijos sodus, muziejus, įvairias gamtosaugos organizacijas.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pasaulinio Vandenyno diena – puiki proga pakalbėti su moksleiviais apie kiekvieno žmogaus asmeninį indėlį į aplinkos pokyčius ir pirmiausia apie artimiausios –  Baltijos jūros išsaugojimą.

Alfonso Mažūno nuotr.

Nika Puteikienė

Ryšiu su visuomene skyriaus vedėja

Tel.:8(46)490751, 8 671 55567

Rodyk draugams

Pasaulinio vandenyno dieną - siųsime linkėjimus Baltijai, pasitelkę aitvarus ir švarios muzikos bangas!

kviečiame dalyvauti

kviečiame dalyvauti

Lietuvos jūrų muziejus

Tarptautinė Pasaulinio vandenyno diena

Aikštelė prie marių priešais LJM administracijos pastatą

2013 birželio 7 diena

11:30-14:00 val.

Tik Pasaulinio vandenyno dienos proga:

· Ekskursijos Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento mokslinių tyrimų laive “Vėjūnas”

· Kuršių marių vandens tyrimai “Vėjūno” laboratorijose

· Studijos “Grock” muzikinė laboratorija “Švaraus garso banga”, vadovas Linas Švirinas

· Aitvarų dekoravimo kūrybinės dirbtuvės “Linkėjimai, Tau, Baltija!”

· Lietuvos jūrų muziejaus elektroninio gido pristatymas

Ateik ir dalyvauk!!!

Rodyk draugams

Kviečiame į seminarą-diskusiją

„Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“

Seminaras-diskusija apie bendradarbiavimą, gerinant Baltijos jūros būklę

2013 m. vasario 7 d.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, konferencijų salė, 101 kab.

H. Manto g. 84,  Klaipėda

13.00 – 13.30

Registracija. Kava

13.30 – 13.45

Įžanginis žodis. ES Baltijos jūros regiono strategijos pristatymas, seminaro-diskusijos temos pristatymas

Viktorija Vaškevičienė, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausioji specialistė

13.45 – 14.05

Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklė ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (2008/56/EB) įgyvendinimas

Aistė Kubiliūtė, Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyrius

14.05 – 14.25

Cheminis ginklas Baltijos jūroje ir CHEMSEA projektas

Galina Garnaga, Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyrius

14.25 – 14.40

Pietų Baltijos programa – tikslai, įgyvendinimas, projektai, rezultatai

Audronė Aužbikavičiūtė, Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos Informacijos centras Lietuvoje

14.40 – 15.00

Pietų Baltijos programos projektas „Ekosisteminių principų taikymas, parenkant ir valdant jūrinius grunto gramzdinimo sąvartynus Pietryčių Baltijos regione“ Sergej Suzdalev, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas                                                                                      

15.00 – 15.20

Verslo įsitraukimas, sprendžiant jūros būklės ir aplinkosaugos problemas

Jurgita Petrauskienė, VSA Vilnius

15.20 – 16.00

Diskusija: kaip paskatinti NVO, valstybės, verslo ir akademinių institucijų bendradarbiavimą, gerinant Baltijos jūros būklę? Svarstoma, kaip pagerinti institucijų ir bendruomenių partnerystę bei paskatinti naujų dalyvių įsitraukimą, sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas.

16.00 – 16.30

Baigiamasis žodis. Kava

Šis renginys yra viešinimo kampanijos, skirtos įvairioms institucijoms bei bendruomenėms pristatyti ES Baltijos jūros regiono strategiją, sudedamoji dalis. Strategija įgyvendinama vykdant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pasirašytą Valdymo partnerystės susitarimą.

Rodyk draugams

Jūrų muziejuje Kalėdų eglutę puoš lankytojai

A. Mažūno nuotrauka

A. Mažūno nuotrauka

Šį savaitgalį Lietuvos jūrų muziejuje įsikurs kalėdinės dirbtuvės. Į jas kviečiamos registruotis šeimos, norinčios daugiau sužinoti apie tradicinę laivybą Kuršių mariose ir susipažinti su švyturiais. Šeštadienį ir sekmadienį 12.00 val. akvariume bendram kūrybiniam darbui kvies muziejaus dailininkė Audronė Adomavičienė.

A. Mažūno nuotrauka

A. Mažūno nuotrauka

– Užsiregistravę lankytojai kviečiami nuspalvinti unikalius kalėdinius žaisliukus – jūrinius simbolius, – pasakojo dailininkė. – Yra pagaminti puikūs mediniai žaisliukai: burvaltės ir švyturiai. Šios figūrėlės yra natūralaus medžio, jas nudažysime, pažymėsime savo inicialais ir  papuošime akvariume jūrinę  Kalėdų eglutę.

A. Mažūno nuotrauka

A. Mažūno nuotrauka

Šaltuoju metų laiku lankytojus, persikėlusius iš Klaipėdos į Smiltynę 10.00 ir 11.30 val. pėsčiųjų keltais, iki muziejaus nuveža specialus autobusas. Jūrų muziejus dirba tik savaitgaliais nuo 10.30 iki 17 val. Lankytojai kviečiami susipažinti su Laivybos istorijos ekspozicija, pasigrožėti Baltijos jūros baseino bei tropinėmis žuvimis, koralais, medūzomis, susipažinti su gyvybės atsiradimo Žemėje istorija, sužinoti daugiau apie ruonius bei jūrų liūtus, pasidžiaugti pingvinais. Kol dar gamta negaili rudeniškų orų, muziejaus amfiteatre demonstruojami Kalifornijos jūrų liūtų  pasirodymai. Visą muziejaus darbo dieną nustatytomis valandomis šėrimų metu gyvūnų  prižiūrėtojai pristato lankytojams savo augintinius.

Registruotis į kalėdinės dirbtuves kviečiame telefonu +370 698 37299.

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, tel. (8 46) 490751, 8 671 55567

Rodyk draugams

SU MEILE JŪRAI

Projekto “Susitikime prie Baltijos” dalyviai / II b ir III a klasės moksleiviai / Kauno J. Grušo meno vidurinė mokykla

…IŠ LAIŠKO JŪRININKUI

O JŪROS GROŽI, TOLIAI PASLAPTINGI, NUAUSIM VAIVOS JUOSTĄ, TYLIAI IŠ RŪKŲ…

JŪREIVIUI SIDABRINĮ VAIVOS KELIĄ MES DOVANOSIME KAIP PERLĄ DOVANŲ!

iŠTIESIM RANKUTES Į JŪROS TOLIUS, KUR NARDO TYLIAI ŽUVELĖS JŪRŲ PASLAPČIA.

JOS TOKIOS GRAŽIOS, O BRANGUS JŪREIVI, ŠIS JŪRŲ TURTAS - PASAULIUI DOVANA.

BET SOS! ŽIŪRĖJOM TELEVIZIJOS SUKURTĄ LAIDĄ, KAD MIRŠTA ŽUVYS - JŲ BE GALO GAILA…

iR SAKOM, TAU JŪREIVI, KAD BAISU, NES VANDENYNO GELMĖSE DAUGYBĖ TERŠALŲ.

AŠ TYLIAI GLOSTAU MAŽĄJĄ ŽUVELĘ, KURI GYVENA MANO KAMBARY,

JAI REIKIA MEILĖS, RŪPESTĖLIO MANO, GAMTA - TAI MŪS VISŲ DALIS.

Ištrauka iš projekto “Susitikime prie Baltijos” konkurso dalyvio - Kauno J. Grušo meno vidurinės mokyklos - iliustruoto eilėraščio. Visą konkursinį darbą pamatysite šio projekto dalyvių darbų parodoje Lietuvos jūrų muziejaus konferencijų salėje jau nuo 2012 04 21

Rodyk draugams

KĄ REIŠKIA GYVENTI EKOLOGIŠKAI?

Vaiva Lankelienė / Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėja / Lietuvos jūrų muziejus

Šiandien daugeliui žodis „ekologija” sukelia nevienareikšmes reakcijas. Vienus tai erzina, kiti stengiasi kiekvieną savo žingsnį bei sprendimą grįsti ekologija. Kas tai? Mada, ar tiesiog tikras ir nesuvaidintas rūpestis savo aplinka? Ekologija iš tiesų šiandien madinga. Tik bėda ta, kad mada turi savybę keistis, o aplinka, kurioje mes gyvename, lieka.

Visuomenė šiandien susiskaldžiusi į kelias stovyklas - tikinčiųjų ekologija ir manančių, kad tai tik turtingųjų privilegija, kadangi „būti ekologišku” labai brangiai kainuoja. Tačiau, kad ir kaip stengtųsi pastarieji ignoruoti šį gyvenimo būdą - turime pripažinti, kad ekologinis švietimas padarė daug ką - nors po truputį, bet pradedame rūšiuoti šiukšles, keičiame lemputes į mažiau energijos naudojančias, pradėjome net skaityti produktų etiketes. Tačiau tikrai nerasime Lietuvoje žmogaus, kuris gyventų 100 % ekologiškai. Šiandieninėje visuomenėje tai yra neįmanoma. Esame įtakojami daugelio veiksnių, kurie nuo mūsų ne visada priklauso.

Tačiau, vadovaudamiesi auksine taisykle, kad „viskas prasideda nuo mūsų pačių”, norime pakviesti jus į diskusiją apie gyvenimą EKOlogiškai, apie tai, ką jūs, kaip šalies, miesto, gatvės, namo gyventojai galėtumėte padaryti ir darote kasdien vardan švaresnės, tvarkingesnės, sveikesnės aplinkos, ko galėtume vieni iš kitų išmokti, siekdami palikti mūsų planetą savo vaikams tinkamą gyventi. Ar mūsų namai dabar tinkamai tvarkomi, ar juose gera gyventi mums šiandien, ar nesame skolingi gamtai už tai, kad esame, kad galime būti?

Ar žinote, kad tai, jog gyvenate toliau nuo jūros, nesumažina jūsų įtakos Baltijos jūros būklei? Kad tai, kaip jūs gyvenate ten, žemyne, turi įtakos, kaip ateityje jausis Baltijos jūros gyvūnija ir augalija. Kad nuo jūsų visų ir kiekvieno iš mūsų priklauso, ar galėsime džiaugtis į jūrą grįžtančiomis žuvų rūšimis, ar galėsime stebėti žiemojančių sidabrinių gagų pulkus, nebijosime paplūdimyje užlipti ant stiklo šukės, ar nereikės „džiaugti” atradus į krantą išmestais negyvais jūrų gyvūnais ir raudonuoti matant Baltijos jūrą rizikos jūrų sąraše.

Lietuvos jūrų muziejus, kurio misija yra kartu su jumis mokytis pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus harmoniją su jūrą, nori pradėti pokalbį vienu paprastu filmuku, kurį parengė Baltijos aplinkos forumas (www.bef.lt) ir paklausti jūsų - kaip jūs rūpinatės savo vandeniu?

Dabar ir vėliau norėsime kalbėtis su jumis apie vandenį - svarbiausią mūsų gyvybės šaltinį. Apie tai, kodėl mes turime jį branginti, saugoti ir tausoti, kokie veiksniai lemia, kad vienos šalys kenčia nuo sausros, o kitos naudoja jį netausodamos, ar galime patys, būdami paprasti šalies piliečiai kiekvienas prisidėti prie to, kad žydras lašelis dovanoti gyvybę.

Atsakymą į klausimą, kaip mes rūpinamės savo vandeniu rasite paspaudę nuorodą http://www.youtube.com/watch?v=mst0-kJqQko

Rodyk draugams