BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Delfinas – mano draugas

Delfinų terapijos centre bus taikomos Watsu ir Tansu terapijos

Nika Puteikienė, Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja

Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567
Lietuvos jūrų muziejuje - ilgai lauktos terapijos metodikos

Prieš prasidedant pirmiesiems užsiėmimams Lietuvos jūrų muziejus delfinariumo Delfinų terapijos centre, atsirado nauja galimybė šio centro darbuotojams išmokti naujų metodikų. jos skamba tikrai egzotiškai ir daug žadančiai: Watsu/Tantsu, Šerbornė, Sensorinės integracijos, TEAACH, ir OIVA. Tai lies birželį prasidėjęs projektas „Delfinų terapijos centro darbuotojų žinių ir įgūdžių ugdymas DOLPHIN”. Projektas finansuojamas iš ERASMUS+ programos lėšų, jam skirtas didžiausias finansavimas Lietuvoje - beveik 27 tūks. EUR.
„Norint tikslingai plėtoti Delfinų terapijos centrą ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę bei padėti negalią turintiems asmenims ir jų šeimoms, būtina taikyti Pasaulyje pripažintas ir realius terapijos rezultatus duodančias metodikas” - teigia Delfinų terapijos centro vedėja dr. Brigita Kreivinienė. Projekto metu 5 darbuotojai mokysis Lietuvoje dar mažai girdėtų, tačiau pasaulyje plačiai taikomų metodikų: Watsu/Tantsu, Šerbornė, Sensorinės integracijos, TEAACH, ir OIVA. Šios metodikos padeda bendrauti be žodžių, gerina psichoemocinę būklę. Moksliniai tyrimai rodo, jog šie metodai ženkliai pagerina žmonių su negalia galimybes integruotis visuomenėje.


Delfinų terapijos centro kineziterapeutas Deividas Žadeikis jau dalyvavo pirmojoje stažuotėje -Ispanijoje, Oviedo mieste vykusiuose Watsu (Water shiatsu) ir Tansu mokymuose.
Pasak Deivido Žadeikio, delfinų terapijos centre kineziterapija neapsiriboja vien darbu salėje, todėl buvo naudinga išmokti Lietuvoje naujos ir mažai taikomos, bet pasaulyje plačiai žinomos naujos metodikos darbui ne tik su negalią turinčiais vaikais, bet ir jų tėvais.
Kineziterapeutas pasakojo, kad Watsu radosi 1980 metais, pradėjus pirmuosius tempimo ir judesių bandymus šiltame vandenyje, o praėjus dešimtims metų išsiplėtojo klinikose, reabilitacijoje ir SPA sanatorijose. Tai giliai relaksuojanti vandens terapija, kuri susieja lengvus tempimus, orientacinius akupunktūrinius taškus ir Shiatsu masažą, kol plūduriuojama vandenyje. Vandenyje kūnas palengvėja, laisviau juda sąnariai, stuburo slanksteliai, raumenys. Ši metodika taikoma žmonėms, turintiems ortopedinių problemų, neurologinių sutrikimų bei psichologių problemų.

Rodyk draugams

Restoration and further sustainable use of Neringa Fort


Neringa fort is the only survived example of XIX c. Prussian fortifications in Lithuania. It is a unique maritime cultural heritage building. Since 1979 after the restoration and reconstruction of the fort, the Lithuanian Sea Museum has been established there. Over 3 decades during which the museum and the fort served the public needs the buildings and the constructions of the fort strongly depreciated.
Supported by the EEA Grants for cultural heritage programme, the Lithuanian Sea Museum is going to implement the project which aims at completing the restoration works of the Neringa fort, while preserving this unique maritime cultural heritage object and ensuring greater public awareness and involvement in its recognition and preservation process.

www.eeagrants.org

Rodyk draugams

Pagausėjo Jūrų muziejaus delfinų šeima

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567
Ši vasara Jūrų muziejuje – pilna netikėtumų. Sekmadienio rytą delfinų šeima pasipildė dar vienu mažyliu. Apie 6 valandą apsivaikavo delfinariumo senbuvė Gabija. Jūrų muziejaus vet. gydytojo Žilvino Kleivos teigimu, tai buvo natūralus, fiziologinis gimdymas, ir patelė, ir jauniklis jaučiasi gerai.
– Gyvūnų pasaulyje, panašiai, kaip ir žmonių, atsiradus naujai gyvybei, prašoma aplinkinių netrukdyti šeimai, – sakė veterinarijos gydytojas. – Delfinai yra socialūs, smalsūs gyvūnai, jie kaip tik dabar susipažįsta su nauju šeimos nariu.

Gimus mažyliui, sekmadienį buvo atsisakyta jau suplanuotų delfinų pasirodymų. Jų tądien turėjo būti keturi. Antradienį jau bus vėl rengiami pasirodymai ir lankytojai galės susipažinti su mažuoju delfinuku. Mažyliui ir jo mamai kurį laiką reiks ramesnės aplinkos, todėl gali pasikeiti ir pasirodymai. Pratimus, kuriuos anksčiau atlikdavo keli delfinai, dabar atlikinės vienas, kad bangavimas ir šuoliai neišgąsdintų mažylio. Svarbiausia trenerių ir vet. gydytojų rūpestis – mažylio sveikata.
Dabar patelė kartu su delfinuku (jo lytis dar nežinoma) laikosi kiek nuošaliau delfinų būrio. Taip mama saugo mažylį nuo neatsargių kitų gyvūnų judesių.

Gabija yra patyrusi 25 metų patelė, delfinariumui padovanojusi jau penktą jauniklį. Ji yra Premijos, Bitės, Perlos ir Tijos mama. Pati Gabija į Klaipėdą iš Sevastopolio 1993 metais, tik pastačius delfinariumą. Tai – nuovokus, energingas, mėgstantis bendrauti gyvūnas. Ši patelė švelni, atidi, mielai bendraudavo su delfinų terapijoje dalyvaujančiais vaikais.
Delfinukas maitinasi mamos pienu, kuris yra labai kaloringas – daugiau nei dešimt kartų riebesnis už karvės pieną, rausvos spalvos ir, kaip tvirtina delfinariumo darbuotojai, žuvies skonio. Sulaukęs dviejų metų delfinukas jau bandys ragauti žuvies. O maitinančiai patelei žuvies reikia veik dvigubai daugiau nei įprastai – per parą net iki 18 kilogramų riebios stauridės ir silkės.
Delfinės mažylius įsčiose nešioja metus laiko. Vos gimę jie sveria apie 15 kilogramų, o ilgis siekia apie 1 metrą.
Patelė su jaunikliu akylai stebimi visą parą: skaičiuojama, kiek kartų mažylis maitinosi, fiksuojami kiti gyvybiniai parametrai. Tiek gamtoje, tiek nelaisvėje mažųjų delfinukų sveikata yra labai labili, todėl jų priežiūra reikalauja begalinio dėmesio, pastebint kiekvieną, kad ir menkiausią elgesio pasikeitimą.
Rekonstruotoje delfinariumo salėje jau nuo pernai metų pabaigos vyksta delfinų pasirodymai. Juose dalyvauja aštuoni delfinai (mažylis jų šeimoje – devintasis). Dar šeši delfinai yra likę Graikijoje, kur jie buvo išgabenti prieš ketverius metus prasidėjus delfinariumo rekonstrukcijai. Juos ketinama sugrąžinti kitąmet, kai bus pastatyta lagūna po atviru dangumi ir baigtas delfinų terapijos centras.

Rodyk draugams

Jūrų muziejaus lankytojus džiugina „paprastukas“

Nika Puteikienė Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Per patį viduvasarį Lietuvos jūrų muziejaus augintinių būrį papildo dar vienas mažylis. Liepą paprastai vaikuojasi Rytų Atlanto paprastųjų ruonių patelės. Prieš dešimt dienų pasaulį išvydo 26 metų Mailos jauniklis. Dabar jį muziejaus lankytojai gali stebėti plaukiojantį kartu su mama ir dar viena patele atvirame baseine. Baseine vanduo nuleistas, palikta tik geras pusmetris – mat ruoniukas dar greit pavargsta ir jam reikia karts nuo karto pamiegoti seklumoje.

Pasak Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, Maila yra labai rūpestinga mama, mažylio vieno nepaliekanti nė akimirkai. Ruoniukas mamos pienu maitinasi 40 dienų, per tą laiką užsiaugindamas veik trigubai didesnį svorį. O gimė jis sverdamas apie 11 kilogramų. Jauniklio lyties biologai dar gali tiksliai pasakyti, nes patelė ji akylai saugo. Iš akies spėjama, jog tai – moteriškos lyties gyvūnas.

Dabar Jūrų muziejuje gyvena 3 suaugę Rytų Atlanto ruoniai, darbuotojų meiliai vadinami paprastukais. Du – prieš devynerius metus buvo atvežti iš zoologijos sodo Olandijoje, o vienas pavasarį nusilpęs buvo rastas prie Melnragės molo. Arūnas Grušas teigia, kad nors šis rastinukas ir pasveikęs, tačiau jo koordinacija tebėra sutrikusi, todėl jam lemta likti gyvuoju muziejaus eksponatu, laisvėje jis vargiai beišgyventų. Šis pavasarinis „radinys“ buvo netikėtas muziejaus specialistams, nes Rytų Atlanto paprastieji ruoniai – itin reti Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Per pastaruosius trisdešimt metų pastebėti tik tris kartus.

Rytų Atlanto ruoniai yra labai draugiški žmogui, mėgstami lankytojų, lengvai treniruojami. Trys muziejuje gimę šios rūšies ruoniukai iškeliavo į Pietų Korėjos ir \Belgrado zoologijos sodus.

Didžiausia Baltijos jūros paprastųjų ruonių populiacija – apie 20 000 – gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat šių ruonių pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje.

Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena pakrančių seklumose – netoli krantų, dažnai – arti didelių upių žiočių. Tai – sėslūs gyvūnai, nuo pamėgtų vietų paprastai toli nemigruojantys. Patinai užauga iki 180 centimetrų ir gali sverti daugiau nei 100 kilogramų. Patelės šiek tiek smulkesnės. Paprastuosius ruonius nuo pilkųjų galima nesunkiai atskirti – pirmiausiai, pagal tamsią kailiuko spalvą. Taip pat jų galva trumpesnė ir apvalesnė nei pilkųjų ruonių ir primena šuns snukutį, dėl to jie dar vadinami jūros šunimis. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramų žuvies.

Ruoniukai gimsta birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Patelės dažniausiai grįžta į krantą prasidėjus atoslūgiui, nes turi suspėti pagimdyti iki naujo potvynio. Naujagimiai išvysta pasaulį jau pakankamai išsivystę, todėl gali išsyk savarankiškai plaukti. Vienintelis (labai retai du) ruoniukas gimsta be balto embrioninio kailiuko, kaip kad pilkųjų ruonių mažyliai. Ką tik gimęs jis yra 70-90 cm ilgio ir sveria 9–11 kg. Pirmąsias gyvenimo dienas paprastojo ruonio jauniklis dažnai būna vandenyje ir nesitraukia nuo motinos, o į sausumą grįžta tik pailsėti. Motina maitina jauniklį 4-6 savaites. Ruonė mažylį gali maitinti ir sausumoje, ir vandeny. Laktacijos metų ruoniukui formuojasi poodinis riebalų sluoksnis. Netrukus jis bus storas ir tada ruoniukas pradės gyventi savarankiškai.

Subręsta šie ruoniai 5-6 metų amžiaus. Patelės anksčiau. Meilės sezonas prasideda rugsėjį. Įdomu tai, kad šių ruonių patelės gyvena ilgiau nei patinėliai net  iki 35 metų, tuo tarpų patinėlių gyvenimas trumpesnis net 10 metų.

Tačiau ne visi ruoniai išgyvena iki tokio amžiaus. Ir dėl to neretai būna kalti žmonės. Nemažai gyvūnų žūna patekę į žvejų tinklus. Ką tik po gimdymo išgąsdinta mama gali palikti savo vaiką. Taip pat šių ruonių populiacijas stipriai veikia jūros tarša.

Rodyk draugams

Dėmesio! Svarbu!

Gerbiamieji lankytojai, informuojame, kad prie delfinariumo esančioje automobilių parkavimo aikštelėje sezono įkarštyje nebeužtenka vietos automobiliams.
Maloniai rekomenduojame, esant galimybei palikti automobilį mieste ir keltis pėsčiųjų keltu (Šiaurinis ragas, Danės g. 1).

Jūsų patogumui - keturi tiesioginiai keltai iki Lietuvos jūrų muziejaus, Delfinariumo (tvarkaraštis www.keltas.lt). Keliantis įprastai reisais Jūs galite naudotis AB “Smiltynės perkėla” autotraukinuko paslaugomis.
P.S. Artimiausios automobilių stovėjimo aikštelės - nurodytos schemoje. Atkreipkite dėmesį, kad aikštelėje prie Šiaurinio rago rinkliava vykdoma ir savaitgaliais.

Rodyk draugams

Lietuvos jūrų muziejaus renginiai Jūros šventės metu

Muziejų kelias - Žemaitijoje

2014 metai

„Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“

2014 m. Lietuvos muziejų kelio 5 naujienlaiškis: birželio 23–29 d.

Kitą savaitę Muziejų kelias kvies keliauti kartu po Žemaitiją, užsukdamas į Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų (Kretingos raj.), Tauragės krašto ir Kelmės krašto muziejus, Dr. Jono Šliūpo memorialinę sodybą Palangoje ir Žemaičių muziejų „Alka“ Telšiuose.

Birželio 25 d. (trečiadienis)

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Nasrėnų kaimas, Kretingos rajonas, tel. (8 445) 48722

Informaciją apie renginį teikia muziejaus direktorius Algirdas Čėsna, direktorius, mob. tel. 8 676 18075, el. p. muziejus@nasrenai.lt

12.00 val. – audimo mokyklėlės atidarymo šventė ,,Nepabuvus audėjėlė, nebus gera šokėjėlė…‘‘

Renginyje dalyvaus moksleiviai, kurie demonstruos dvynytį, keturnytį, rinktinių raštų juostinį audimą. Tautodailininkė papasakos apie žemaičių kraštui būdingus audimo raštus, spalvas. Dalyvaus vaikų etnografinis kolektyvas, veikia ,,Audimo mokyklėlės‘‘ dalyvių darbų paroda.

Birželio 26 d. (ketvirtadienis)

Tauragės krašto muziejus, S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Tauragė, tel. (8 446) 51468

Informaciją apie renginį teikia muziejaus direktorius Petras Jokubauskas, mob. tel. 8 612 80948, el. p. tauragesmuziejus@zebra.lt

17.00 val. – evangelikų liuteronų vyskupo Jono Viktoro Kalvano gimimo 100-mečiui skirtos parodos baigiamasis renginys ir filmo demonstravimas

Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas dirbo Tauragėje pačiu sunkiausiu pokario ir tarybiniu laikotarpiu, kai bažnyčia buvo labiausiai persekiojama. Jo didelių pastangų ir tolerancijos dėka buvo leidžiamas „Lietuvos evangelikų bažnyčios kalendorius“, atkurtas laikraštis „Lietuvos evangelikų kelias“, išleistos kelios giesmynų laidos. Vyskupas skatino ir vystė ekumeninį judėjimą, jo pastangomis įvyko keli katalikų, stačiatikių ir evangelikų liuteronų bažnyčių dvasininkų susitikimai. Tuo metu Tauragė, kurioje rezidavo vyskupas, buvo ryškus evangelikų liuteronų vyskupystės centras, čia vyko nemažai renginių, susitikimų. Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas savo asmeniniu pavyzdžiu, dvasine stiprybe mokė daugelį tauragiškių.

Birželio 27 d. (penktadienis)

Kelmės krašto muziejus, Dvaro g. 5, Kelmė, tel. (8 427) 61065

Informaciją apie renginį teikia muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, tel. (8 427) 61065, mob. tel 8 614 94140, el.p. kelmesmuziejus@takas.lt

16.00 val. – Kelmės krašto istorijos ekspozicijos papildymas „Skaudi vieno paveikslo istorija“.

Atnaujintos „Kelmės krašto istorijos“ ekspozicijos pristatymo metu visuomenei bus papasakota skaudi vertingo XVIII a. paveikslo-kilnojamosios kultūros vertybės „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ aptaisų išlikimo istorija. Paveikslas 1893 m. per Kražių skerdynes buvo kazokų kulkų suvarpytas, 2000 m. restauruotas, 2012 m. visiškai sudegė kilus gaisrui Tytuvėnų vienuolyno pastate, bet laimingo atsitiktinumo dėka išliko dalis šio paveikslo aptaisų. Atnaujintoje ekspozicijoje, autentiško dydžio paveikslo reprodukcijos fone bus eksponuojami šio paveikslo aptaisai.

Birželio 27 d. (penktadienis)

Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Vytauto g. 23A, Palanga, tel. (8 460) 54559

15.00 val. – popietė “Maloniai atrask Palangos pirmo burmistro namą”.

Birželio 27 d. (penktadienis)

Žemaičių muziejus „Alka“, Muziejaus g. 3, Telšiai, tel. (8 444) 70282

Informaciją apie renginį teikia muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ingrida Vaitiekienė, mob. tel. 8 684 75372, el. p. i.vaitiekiene@muziejusalka.lt

11.00 val. – edukacinė diena „Rask lobį – rask savyje archeologiją!“

Muziejuje bus atidaryta paroda „Iš senųjų dvarviečių būties“, pasakojanti Žemaitijos dvaruose vykusių archeologinių tyrinėjimų istoriją. Lankytojų lauks Lietuvos meno istoriko, archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Adomo Butrimo paskaita ir VDA Telšių fakulteto doc. Remigijos Vaitkutės paskaita–edukacinis užsiėmimas „Juvelyrika. Senosios archainės technologijos“.

Edukacinių užsiėmimų “Gaminame kuršių papuošalus” ir “Archeologijos fondų lobynas” metu lankytojams atsivers gilesni archeologijos klodai.

Nuotraukose: Audimo mokyklėlė Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje ir paveikslo, sudegusio Tytuvėnų vienuolyno gaisre apkaustai (Kelmės krašto muziejus)………

Nika Puteikienė, Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ komunikacijos koordinatorė, tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Papildomą informaciją teikia:

Vida Kanapkienė, Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ Žemaitijos regiono koordinatorė, tel. 8 686 63125

Išsami renginių programa www.muziejai.lt

Projekto organizatorė - Lietuvos muziejų asociacija

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

Informacinis rėmėjas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Rodyk draugams

Neįprasta arklių terapija Vengrijoje šokiravo

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Lietuvos jūrų muziejaus specialistai jau antri metai, dalyvaudami tarptautiniame gyvūnų terapijos projekte PAT (Pet Assisted Therapy: Learning with them, liet. - Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), finansuojame Švietimo mainų paramos fondo pagal Grundtvig mokymosi partnerystės programą, susipažįsta su įvairiomis gyvūnų terapijos formomis, plėtojamos skirtingose šalyse. Viešėdami Didžiojoje Britanijoje muziejininkai pamatė, kaip sveikatą gerinti gali padėti apuokų, gekonų, gyvačių ar šunų terapija, Italijoje - asilai.

Pasak delfinų terapijos specialistės Brigitos Kreivinienės, Italijoje asilų terapija suprantama labai plačiai, tai nėra vien gyvūno glostymas, jojimas ar šėrimas. Dalyvaujantys terapijoje ir valo gardus (tai traktuojama, kaip darbo terapija, įgūdžių lavinimas), ir pramogauja - jodinėja, glosto ir pan.
– Ši terapija itin tinkama žmonėms su Dauno sindromu bei tiems, kurie yra itin aktyvūs, nes romus gyvūnas padeda nusiraminti, – sako Brigita Kreivinienė.

Tačiau Vengrijoje plėtojama arklių terapija šokiravo ir daug mačiusią specialistę. Pasak jos, tai yra fizinio lavinimo pratimai, kuriuos atlikdami žmonės su įvairia negalia vysto savo koordinacinius, motorinius ir kitus fizinius gebėjimus.
– Neįgalieji atlieka tiesiog, mūsų manymu, akrobatinius pratimus, – pasakojo specialistė. – Iš pradžių praktikuojamasi specialiose laboratorijose – centruose, kuriuose arklio imitacija padeda žmogui mėginti visus pratimus atlikti nejudrumo būsenoje. Vėliau ši veikla perkeliama į realią situaciją – mėginama atlikti fizinius pratimus arkliui judant.
Tačiau tokių sunkumų nugalėjimas, pasak Brigitos Kreivinienės, suteikia ir dvasinės stiprybės: žmonės labiau savimi pasitiki išvystę tokį stebėtiną meistriškumą.
Šia, užsienio gyvūnų terapijų centruose įgyta patirtimi, muziejininkai dalijasi su BĮ neįgaliųjų centru “Klaipėdos lakštutė”. Brigitos Kreivinienės teigimu, šis suaugusių neįgaliųjų dienos socialinės globos centras itin domisi gyvūnų terapijos naujovėmis ir jas vykdo
– Ši projektinė patirtis ypatingai svarbi kuriant unikalų Delfinų terapijos centrą, – teigė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Jau planuojama, kad kitąmet pradėsiančiame veikti delfinų terapijos centre bus taikoma plataus pobūdžio terapinė-edukacinė programa, skirta įvairių sutrikimų turintiems žmonėms. Taip pat ateinančiais metais numatyta surengti Tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją apie gyvūnų terapiją.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams

Kodėl niekas nenori maitinti delfinariumo lankytojų

Pasibaigus delfinariumo žiūrovų salės rekonstrukcijai buvo paskelbtas viešasis konkursas maitinimo organizavimo paslaugoms delfinariume tekti. Nors jis buvo organizuotas net du kartus, tačiau taip ir neatsirado viešojo maitinimo įstaigos, kuri norėtų aptarnauti delfinariume apsilankančius šimtus tūkstančių lankytojų.

Muziejininkai planuoja, kad šiemet delfinus pamatys ne mažiau, kaip 250 tūkst. žiūrovų. Vasaros metu delfinariumas dirbs tik su viena poilsio diena pirmadienį, bus rengiama iki keturių pasirodymų per dieną. Žiūrovų salėje – 1100 vietų, tad per dieną gali apsilankyti daugiau nei 4000 žmonių.

Atrodo, kad potencialių kavinės lankytojų kiekis turėtų būti labai patrauklus viešojo maitinimo organizatoriams. Tačiau pastarieji neskuba užsiimti atsivėrusios naujos rinkos nišos pajūryje. Viena to priežasčių – muziejininkų nuostatos tiekti visavertį maistą ir atsisakyti sveikatą žalojančių produktų.

Jūrų muziejaus taryba šiais metais priėmė socialiai atsakingą sprendimą atsisakyti muziejaus teritorijoje esančiose maitinimo vietose alkoholio ir tabako gaminių bei jų reklamos.

– Šis sprendimas – logiška mūsų veiklos sąlyga, – teigia muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Daugiausia muziejuje lankosi moksleiviai, šeimos su vaikais, todėl mes jaučiame atsakomybę ir norime, kad jie galėtų gamtos muziejuje mėgautis ne tik ekspozicijomis, bet ir sveiku maistu.

Muziejininkų norai nėra iš piršto laužti – naujausi duomenys rodo, kad Lietuva užima pasaulyje gėdingą trečiąją vietą pagal alkoholio suvartojimo kiekį.

Alkoholio ir tabako ribojimas – ne vienintelė sąlyga, kurią muziejininkai kelia būsimam maitinimo organizatoriui.

– Mes taip pat prašome, kad atsirastų valgiaraštyje vegetariškų patiekalų, šviežiai spaustų sulčių, natūralaus pieno produktų gėrimų, – vardijo Olga Žalienė.

Nuomininkas delfinariume turi teikti ir greito, ir visaverčio maitinimo paslaugas. Greitai užkasti yra ypač aktualu lankytojams prieš delfinų pasirodymus, o visaverčio maitinimo paslauga reikalinga lankytojams, kurie neskuba ir nori skaniai pavalgyti, mėgaudamiesi pro iliuminatorius atsiveriančiu baseino, su jame žaidžiančiais delfinais, vaizdu.

Kalbinti kavinių savininkai teigia, kad be alkoholio nelengva: įpilti bokalą alaus gali ir sezonui pasamdytas studentas. Vienas parduotas bokalas iškart atneša 3 litų naudą. Samdant kvalifikuotus virėjus ir tiekiant visavertį maitinimą greitos naudos taip lengvai nepasieksi.

Tačiau muziejininkai nenuleidžia rankų ir paskelbė jau trečią konkursą. O kol kas atvykus į delfinariumą kavinėje galima pasivaišinti tik šaltais ir karštais gėrimais bei nedideliu užkandžių asortimentu.

Rodyk draugams