BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Istoriniai laivai vėl kels bures Danėje

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Jau trečią kartą Jūros šventės įkarštyje Danės upe plauks istoriniai laivai, primindami visai Lietuvai, kad esame jūrinė valstybė, turinti jūrinį paveldą ir kurianti naujas jūrines tradicijas. Jubiliejinei – 80-ajai Jūros šventei – Lietuvos Jūrų muziejus drauge su VšĮ „Klaipėdos šventės“ parengė išskirtinę dovaną – tarptautinį istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, kuriame dalyvauja šešiolika tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos. Paradas „Dangės flotilė“ bus iškilmingai atidarytas 13.00 val. Pilies uostelyje prie Grandinių tilto. Po to galima bus aplankyti gyvą laivų ekspoziciją uostelyje, dalyvauti čia pat ant krantinės veikiančiame vėtrungių gamybos ceche „Vėtrungių keliais aplink marias“. O 17.00 val. visu savo grožiu flotilė suspindės Danės upėje nuo Biržos tilto iki Šiaurinio rago. Renginį bus galima stebėti nuo upės krantinių. Vakare vėl kviečiame apžiūrėti į uostelį sugrįžusius laivus.

Flotilės pagrindas ir puošmena – tradicinės plokščiadugnės Kuršių marių burvaltės kurėnai. Jų flotilėje – net keturi: Jūrų muziejaus SüD1“, Česlovo Žemaičio iš Šturmų kaimo „STURM 1”, Aurelijaus Armonavičiaus iš Nidos „Kuršis“ bei mariomis Klaipėdą pasiekęs Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejaus kurėnas „Rusna“. Šalia plauks ir kiek mažesnės šių burvalčių tipo „sesės“ – Simo Knapkio ir Kęstučio Laukevičiaus venterinės valtys. Pastarasis laivadirbys atplukdo ir Didžiosios Bankos dorę. Tai irklinė XIX a. – XX a. vid. valtis, naudota menkių žvejybai Šiaurės Rytų Atlante, Didžiosios Bankos regione, netoli Niufaundlendo salos.

Žakuvka – Aistmarių žvejų valtis iš Gdansko muziejaus Klaipėdą pasiekė automobilio priekaboje. Šią valtį pastatyti lenkams padėjo laivadirbystės ekspertai iš Vokietijos, Lietuvos bei Jūrų muziejaus istorikai.

Kaip ir pernai, itin egzotiškas susisiekimo vandeniu priemones atsigabena kolegos iš Kaliningrado. Šiemet Dane plauks … krepšys. Ši valtis pernai buvo pastatyta Archangelsko apskrityje. Tai tradicinė pietvakarių Anglijos, Velso, Škotijos ir Airijos vandens transporto priemonė, vadinama „coracle“ – žvejų luoteliu. Ji apvali, kaip riešuto kevalas, iš gluosnio vytelių supinta ir aptraukta dervuota oda. „Plaukiojantys krepšiai“ buvo naudojami jau keli šimtai metų prieš mūsų erą. I amžiuje prieš Kristų juos aprašė Julijus Cezaris, kuomet su Romos legionais įsiveržė į Britų salas. Kariai šiuos pintus luotus naudojo kaip skydus. Panašūs laivai buvo statomi Indijoje, Vietname, Irake ir Tibete. Iki šiol pinti plaukiojantys krepšiai daugiausia naudojami turizmo reikmėms.

Iš Rusijos atplaukia ir jolės replika. Tai – lengva, irklinė valtis, kurią išmokti valdyti būtinai privalo kiekvienas būsimas jūrininkas.

Žemaitijos nacionaliniame parke prieš keletą metų, naudojant tradicinius archajiškus būdus, buvo pagamintas luotas – viena seniausių žmonijos susisiekimo vandeniu priemonė. Luotus žmonės mokėjo skobti jau VIII–V tūkst. pr. m. e. Lietuvoje luotais naudotasi iki praėjusio šimtmečio pradžios.

Dar viena istorinių valčių – tai jau pernai visus parado žiūrovus sužavėjęs „Kapitonas Gikas“. Tai – 11 metrų ilgio irklinė-burinė valtis, XVIII–XIX a. naudota karinių burlaivių susisiekimui su krantu ir įguloms treniruoti. Šiomis greitaeigėmis valtimis į krantą būdavo nugabenami kapitonai ir admirolai (angl. captain`s gig) Prancūzijos, Švedijos, Rusijos, Ispanijos ir JAV laivynuose. „Kapitonas Gikas“, priklauso irklavimo sporto klubui „Birštono Nemunas“, kuriam vadovauja Arvydas Stašaitis.

Kuteris „Galento“ pastatytas 1936 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvęs savininkas švedas jachtą pavadino žymaus boksininko Tonio Galento (1910–1979) garbei. Tai buvo mažo ūgio ir apvalainas, bet „kietas“ sunkiasvoris. Jachtą renovavo dabadrtinis jos savininkas Dainius Šilgalis.

Jachta „Rasa“ yra perdarytas „Drakono“ klasės laivas. Tai buvusi olimpinė jachtų klasė, sukurta 1936 m. Po Antrojo pasaulinio karo itin populiarus Klaipėdos ir Lietuvos buriuotojų lenktyninis laivas. Šiuo metu tai išlikęs vienintelis plaukiojantis „Drakono“ pavyzdys, perdarytas į kreiserinę jachtą su antstatu – jachta „Rasa“.

Parade plauks ir Gintauto Minelgos jachta „Framkoster K-25“, pagaminta 1945 m. Švedijoje bei Arūno Bartkevičius motorinė jachta „Lillian“.

Galimybę padovanoti Jūros šventei šį išskirtinės svarbos renginį suteikė Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Nuotr. Alfonso Mažūno

var vglnk = { api_url: ‘//api.viglink.com/api’, key: ‘a187ca0f52aa99eb8b5c172d5d93c05b’ };

Rodyk draugams

Pagausėjo Jūrų muziejaus delfinų šeima

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567
Ši vasara Jūrų muziejuje – pilna netikėtumų. Sekmadienio rytą delfinų šeima pasipildė dar vienu mažyliu. Apie 6 valandą apsivaikavo delfinariumo senbuvė Gabija. Jūrų muziejaus vet. gydytojo Žilvino Kleivos teigimu, tai buvo natūralus, fiziologinis gimdymas, ir patelė, ir jauniklis jaučiasi gerai.
– Gyvūnų pasaulyje, panašiai, kaip ir žmonių, atsiradus naujai gyvybei, prašoma aplinkinių netrukdyti šeimai, – sakė veterinarijos gydytojas. – Delfinai yra socialūs, smalsūs gyvūnai, jie kaip tik dabar susipažįsta su nauju šeimos nariu.

Gimus mažyliui, sekmadienį buvo atsisakyta jau suplanuotų delfinų pasirodymų. Jų tądien turėjo būti keturi. Antradienį jau bus vėl rengiami pasirodymai ir lankytojai galės susipažinti su mažuoju delfinuku. Mažyliui ir jo mamai kurį laiką reiks ramesnės aplinkos, todėl gali pasikeiti ir pasirodymai. Pratimus, kuriuos anksčiau atlikdavo keli delfinai, dabar atlikinės vienas, kad bangavimas ir šuoliai neišgąsdintų mažylio. Svarbiausia trenerių ir vet. gydytojų rūpestis – mažylio sveikata.
Dabar patelė kartu su delfinuku (jo lytis dar nežinoma) laikosi kiek nuošaliau delfinų būrio. Taip mama saugo mažylį nuo neatsargių kitų gyvūnų judesių.

Gabija yra patyrusi 25 metų patelė, delfinariumui padovanojusi jau penktą jauniklį. Ji yra Premijos, Bitės, Perlos ir Tijos mama. Pati Gabija į Klaipėdą iš Sevastopolio 1993 metais, tik pastačius delfinariumą. Tai – nuovokus, energingas, mėgstantis bendrauti gyvūnas. Ši patelė švelni, atidi, mielai bendraudavo su delfinų terapijoje dalyvaujančiais vaikais.
Delfinukas maitinasi mamos pienu, kuris yra labai kaloringas – daugiau nei dešimt kartų riebesnis už karvės pieną, rausvos spalvos ir, kaip tvirtina delfinariumo darbuotojai, žuvies skonio. Sulaukęs dviejų metų delfinukas jau bandys ragauti žuvies. O maitinančiai patelei žuvies reikia veik dvigubai daugiau nei įprastai – per parą net iki 18 kilogramų riebios stauridės ir silkės.
Delfinės mažylius įsčiose nešioja metus laiko. Vos gimę jie sveria apie 15 kilogramų, o ilgis siekia apie 1 metrą.
Patelė su jaunikliu akylai stebimi visą parą: skaičiuojama, kiek kartų mažylis maitinosi, fiksuojami kiti gyvybiniai parametrai. Tiek gamtoje, tiek nelaisvėje mažųjų delfinukų sveikata yra labai labili, todėl jų priežiūra reikalauja begalinio dėmesio, pastebint kiekvieną, kad ir menkiausią elgesio pasikeitimą.
Rekonstruotoje delfinariumo salėje jau nuo pernai metų pabaigos vyksta delfinų pasirodymai. Juose dalyvauja aštuoni delfinai (mažylis jų šeimoje – devintasis). Dar šeši delfinai yra likę Graikijoje, kur jie buvo išgabenti prieš ketverius metus prasidėjus delfinariumo rekonstrukcijai. Juos ketinama sugrąžinti kitąmet, kai bus pastatyta lagūna po atviru dangumi ir baigtas delfinų terapijos centras.

Rodyk draugams

Jūrų muziejaus lankytojus džiugina „paprastukas“

Nika Puteikienė Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Per patį viduvasarį Lietuvos jūrų muziejaus augintinių būrį papildo dar vienas mažylis. Liepą paprastai vaikuojasi Rytų Atlanto paprastųjų ruonių patelės. Prieš dešimt dienų pasaulį išvydo 26 metų Mailos jauniklis. Dabar jį muziejaus lankytojai gali stebėti plaukiojantį kartu su mama ir dar viena patele atvirame baseine. Baseine vanduo nuleistas, palikta tik geras pusmetris – mat ruoniukas dar greit pavargsta ir jam reikia karts nuo karto pamiegoti seklumoje.

Pasak Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, Maila yra labai rūpestinga mama, mažylio vieno nepaliekanti nė akimirkai. Ruoniukas mamos pienu maitinasi 40 dienų, per tą laiką užsiaugindamas veik trigubai didesnį svorį. O gimė jis sverdamas apie 11 kilogramų. Jauniklio lyties biologai dar gali tiksliai pasakyti, nes patelė ji akylai saugo. Iš akies spėjama, jog tai – moteriškos lyties gyvūnas.

Dabar Jūrų muziejuje gyvena 3 suaugę Rytų Atlanto ruoniai, darbuotojų meiliai vadinami paprastukais. Du – prieš devynerius metus buvo atvežti iš zoologijos sodo Olandijoje, o vienas pavasarį nusilpęs buvo rastas prie Melnragės molo. Arūnas Grušas teigia, kad nors šis rastinukas ir pasveikęs, tačiau jo koordinacija tebėra sutrikusi, todėl jam lemta likti gyvuoju muziejaus eksponatu, laisvėje jis vargiai beišgyventų. Šis pavasarinis „radinys“ buvo netikėtas muziejaus specialistams, nes Rytų Atlanto paprastieji ruoniai – itin reti Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Per pastaruosius trisdešimt metų pastebėti tik tris kartus.

Rytų Atlanto ruoniai yra labai draugiški žmogui, mėgstami lankytojų, lengvai treniruojami. Trys muziejuje gimę šios rūšies ruoniukai iškeliavo į Pietų Korėjos ir \Belgrado zoologijos sodus.

Didžiausia Baltijos jūros paprastųjų ruonių populiacija – apie 20 000 – gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat šių ruonių pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje.

Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena pakrančių seklumose – netoli krantų, dažnai – arti didelių upių žiočių. Tai – sėslūs gyvūnai, nuo pamėgtų vietų paprastai toli nemigruojantys. Patinai užauga iki 180 centimetrų ir gali sverti daugiau nei 100 kilogramų. Patelės šiek tiek smulkesnės. Paprastuosius ruonius nuo pilkųjų galima nesunkiai atskirti – pirmiausiai, pagal tamsią kailiuko spalvą. Taip pat jų galva trumpesnė ir apvalesnė nei pilkųjų ruonių ir primena šuns snukutį, dėl to jie dar vadinami jūros šunimis. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramų žuvies.

Ruoniukai gimsta birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Patelės dažniausiai grįžta į krantą prasidėjus atoslūgiui, nes turi suspėti pagimdyti iki naujo potvynio. Naujagimiai išvysta pasaulį jau pakankamai išsivystę, todėl gali išsyk savarankiškai plaukti. Vienintelis (labai retai du) ruoniukas gimsta be balto embrioninio kailiuko, kaip kad pilkųjų ruonių mažyliai. Ką tik gimęs jis yra 70-90 cm ilgio ir sveria 9–11 kg. Pirmąsias gyvenimo dienas paprastojo ruonio jauniklis dažnai būna vandenyje ir nesitraukia nuo motinos, o į sausumą grįžta tik pailsėti. Motina maitina jauniklį 4-6 savaites. Ruonė mažylį gali maitinti ir sausumoje, ir vandeny. Laktacijos metų ruoniukui formuojasi poodinis riebalų sluoksnis. Netrukus jis bus storas ir tada ruoniukas pradės gyventi savarankiškai.

Subręsta šie ruoniai 5-6 metų amžiaus. Patelės anksčiau. Meilės sezonas prasideda rugsėjį. Įdomu tai, kad šių ruonių patelės gyvena ilgiau nei patinėliai net  iki 35 metų, tuo tarpų patinėlių gyvenimas trumpesnis net 10 metų.

Tačiau ne visi ruoniai išgyvena iki tokio amžiaus. Ir dėl to neretai būna kalti žmonės. Nemažai gyvūnų žūna patekę į žvejų tinklus. Ką tik po gimdymo išgąsdinta mama gali palikti savo vaiką. Taip pat šių ruonių populiacijas stipriai veikia jūros tarša.

Rodyk draugams

2014 metai „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“. Muziejų kelias

Per patį viduvasarį visų keliai veda link jūros. Link pajūrio pasuko ir Lietuvos muziejų kelias. Ketvirtadienį Juodkrantėje startuoja Mažosios Lietuvos muziejų kelio maršrutas. Užsuks jis ir į Klaipėdą – Laikrodžių muziejų bei Prano Domšaičio dailės galeriją.

Liepos 17 d. (ketvirtadienis)

Miniatiūrų muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa, tel. (8 469) 53 323

Informaciją teikia Kristina Jokubavčienė, Prano Domšaičio galerijos vedėja, tel. +370 61601314, domsaitis.galerija@zebra.lt


17 val. Dokumentinis filmas „Keramikė Teresė Jankauskaitė“ (1994 m., iš Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus ciklo „Menininkų portretai“).

18 val. kūrybinės dirbtuvės „Mažas miniatiūrų pasaulis“. Miniatiūrų muziejaus ekspozicijoje gausu dailių ir grakščių daiktų, mažų kasdieninio praeities gyvenimo liudininkų. Daugelio jų šiandien nenaudojame. Sužinokime apie juos daugiau, o kūrybinėse dirbtuvėse pasidarykime vėduoklę – vasara žada būti karšta.

Renginys nemokamas

Liepos 18 d. (penktadienis)

Klaipėdos laikrodžių muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), Liepų g. 12, Klaipėda, tel. (8 46) 410 413, (8 46) 410417

Informaciją teikia Giedrė Kazonienė, vyr. muziejininkė, +370 684 62231, klm@takas.lt

16.00 val. „Laiko skaičiavimo ir suvokimo paslaptys“ – ekspoziciją pristatys Laikrodžių muziejaus vyr. muziejininkė Giedrė Kazonienė. Sužinosite, kaip laiką saulės, vandens, ugnies laikrodžiais skaičiavo senosios civilizacijos.

Paskaita „Aš ir laikas: mūsų laiko perspektyva“paskaitą skaitys VU Filosofijos katedros socialinių mokslų Dr. Antanas Kairys.

Mes visi jaudinamės dėl to, kad trūksta laiko, kad jis per daug greitai bėga, – teigia Antanas Kairys. –  Bet retas kuris iš tikrųjų suvokiame, kokį poveikį laikas daro mūsų gyvenimams. Klausimai apie tai, kas tai yra laikas, koks žmogaus santykis su laiku, seniai audrino tiek filosofų, tiek ir paprastų žmonių protus. Tūkstantmečiai filosofinės minties raidos ir vėliau atsiradę psichologiniai laiko tyrimai privedė prie laiko perspektyvos teorijos sukūrimo.“

Renginys nemokamas.


17 val. LDM Miniatiūrų muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa, tel. (8 469) 53 323

17 val. Dokumentinis filmas „Keramikė Liucija Šulgaitė“ (2010 m., iš Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus ciklo „Menininkų portretai“).

18 val. kūrybinės dirbtuvės „Mažas miniatiūrų pasaulis“.

Renginys nemokamas.

Liepos 19 d. (šeštadienis), 20 d. (sekmadienis)

Prano Domšaičio galerija (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), Liepų g. 33, Klaipėda, tel. (8 46) 410412, 8 616 16550

Informaciją teikia Kristina Jokubavčienė, Prano Domšaičio galerijos vedėja, tel. +370 61601314, domsaitis.galerija@zebras.lt

12 val. „Pokalbiai prie paveikslų: Prano Domšaičio gyvenimo ir kūrybos paslaptys“.

Kai 1989 m. Lietuvos dailės muziejų pasiekė pirmieji tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio paveikslai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai, apie dailininką žinota itin mažai. Šiandien Klaipėdoje veikia dailininko vardu pavadinta galerija. Sužinokime daugiau, kokias paslaptis, netikėtumus slepia iš Mažosios Lietuvos kilusio tapytojo kūryba.

Renginys nemokamas.

Nuotraukose: Prano Domšaičio dailės galerijos ekspozicija; Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje (Danutės Mukienės nuotr.), ekvatorinis saulės laikrodis Laikrodžių muziejaus kiemelyje

Nika Puteikienė, Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ komunikacijos koordinatorė, tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Papildomą informaciją teikia:

Asta Grušelionienė Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ Mažosios Lietuvos  regiono koordinatorė, tel. 8 614 03502

Išsami renginių programa www.muziejai.lt

Projekto organizatorė - Lietuvos muziejų asociacija

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

Informacinis rėmėjas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Rodyk draugams

Dėmesio! Svarbu!

Gerbiamieji lankytojai, informuojame, kad prie delfinariumo esančioje automobilių parkavimo aikštelėje sezono įkarštyje nebeužtenka vietos automobiliams.
Maloniai rekomenduojame, esant galimybei palikti automobilį mieste ir keltis pėsčiųjų keltu (Šiaurinis ragas, Danės g. 1).

Jūsų patogumui - keturi tiesioginiai keltai iki Lietuvos jūrų muziejaus, Delfinariumo (tvarkaraštis www.keltas.lt). Keliantis įprastai reisais Jūs galite naudotis AB “Smiltynės perkėla” autotraukinuko paslaugomis.
P.S. Artimiausios automobilių stovėjimo aikštelės - nurodytos schemoje. Atkreipkite dėmesį, kad aikštelėje prie Šiaurinio rago rinkliava vykdoma ir savaitgaliais.

Rodyk draugams

Lietuvos jūrų muziejaus renginiai Jūros šventės metu

Muziejų kelias - Žemaitijoje

2014 metai

„Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“

2014 m. Lietuvos muziejų kelio 5 naujienlaiškis: birželio 23–29 d.

Kitą savaitę Muziejų kelias kvies keliauti kartu po Žemaitiją, užsukdamas į Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų (Kretingos raj.), Tauragės krašto ir Kelmės krašto muziejus, Dr. Jono Šliūpo memorialinę sodybą Palangoje ir Žemaičių muziejų „Alka“ Telšiuose.

Birželio 25 d. (trečiadienis)

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Nasrėnų kaimas, Kretingos rajonas, tel. (8 445) 48722

Informaciją apie renginį teikia muziejaus direktorius Algirdas Čėsna, direktorius, mob. tel. 8 676 18075, el. p. muziejus@nasrenai.lt

12.00 val. – audimo mokyklėlės atidarymo šventė ,,Nepabuvus audėjėlė, nebus gera šokėjėlė…‘‘

Renginyje dalyvaus moksleiviai, kurie demonstruos dvynytį, keturnytį, rinktinių raštų juostinį audimą. Tautodailininkė papasakos apie žemaičių kraštui būdingus audimo raštus, spalvas. Dalyvaus vaikų etnografinis kolektyvas, veikia ,,Audimo mokyklėlės‘‘ dalyvių darbų paroda.

Birželio 26 d. (ketvirtadienis)

Tauragės krašto muziejus, S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Tauragė, tel. (8 446) 51468

Informaciją apie renginį teikia muziejaus direktorius Petras Jokubauskas, mob. tel. 8 612 80948, el. p. tauragesmuziejus@zebra.lt

17.00 val. – evangelikų liuteronų vyskupo Jono Viktoro Kalvano gimimo 100-mečiui skirtos parodos baigiamasis renginys ir filmo demonstravimas

Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas dirbo Tauragėje pačiu sunkiausiu pokario ir tarybiniu laikotarpiu, kai bažnyčia buvo labiausiai persekiojama. Jo didelių pastangų ir tolerancijos dėka buvo leidžiamas „Lietuvos evangelikų bažnyčios kalendorius“, atkurtas laikraštis „Lietuvos evangelikų kelias“, išleistos kelios giesmynų laidos. Vyskupas skatino ir vystė ekumeninį judėjimą, jo pastangomis įvyko keli katalikų, stačiatikių ir evangelikų liuteronų bažnyčių dvasininkų susitikimai. Tuo metu Tauragė, kurioje rezidavo vyskupas, buvo ryškus evangelikų liuteronų vyskupystės centras, čia vyko nemažai renginių, susitikimų. Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas savo asmeniniu pavyzdžiu, dvasine stiprybe mokė daugelį tauragiškių.

Birželio 27 d. (penktadienis)

Kelmės krašto muziejus, Dvaro g. 5, Kelmė, tel. (8 427) 61065

Informaciją apie renginį teikia muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, tel. (8 427) 61065, mob. tel 8 614 94140, el.p. kelmesmuziejus@takas.lt

16.00 val. – Kelmės krašto istorijos ekspozicijos papildymas „Skaudi vieno paveikslo istorija“.

Atnaujintos „Kelmės krašto istorijos“ ekspozicijos pristatymo metu visuomenei bus papasakota skaudi vertingo XVIII a. paveikslo-kilnojamosios kultūros vertybės „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ aptaisų išlikimo istorija. Paveikslas 1893 m. per Kražių skerdynes buvo kazokų kulkų suvarpytas, 2000 m. restauruotas, 2012 m. visiškai sudegė kilus gaisrui Tytuvėnų vienuolyno pastate, bet laimingo atsitiktinumo dėka išliko dalis šio paveikslo aptaisų. Atnaujintoje ekspozicijoje, autentiško dydžio paveikslo reprodukcijos fone bus eksponuojami šio paveikslo aptaisai.

Birželio 27 d. (penktadienis)

Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Vytauto g. 23A, Palanga, tel. (8 460) 54559

15.00 val. – popietė “Maloniai atrask Palangos pirmo burmistro namą”.

Birželio 27 d. (penktadienis)

Žemaičių muziejus „Alka“, Muziejaus g. 3, Telšiai, tel. (8 444) 70282

Informaciją apie renginį teikia muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ingrida Vaitiekienė, mob. tel. 8 684 75372, el. p. i.vaitiekiene@muziejusalka.lt

11.00 val. – edukacinė diena „Rask lobį – rask savyje archeologiją!“

Muziejuje bus atidaryta paroda „Iš senųjų dvarviečių būties“, pasakojanti Žemaitijos dvaruose vykusių archeologinių tyrinėjimų istoriją. Lankytojų lauks Lietuvos meno istoriko, archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Adomo Butrimo paskaita ir VDA Telšių fakulteto doc. Remigijos Vaitkutės paskaita–edukacinis užsiėmimas „Juvelyrika. Senosios archainės technologijos“.

Edukacinių užsiėmimų “Gaminame kuršių papuošalus” ir “Archeologijos fondų lobynas” metu lankytojams atsivers gilesni archeologijos klodai.

Nuotraukose: Audimo mokyklėlė Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje ir paveikslo, sudegusio Tytuvėnų vienuolyno gaisre apkaustai (Kelmės krašto muziejus)………

Nika Puteikienė, Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ komunikacijos koordinatorė, tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Papildomą informaciją teikia:

Vida Kanapkienė, Lietuvos muziejų kelio „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ Žemaitijos regiono koordinatorė, tel. 8 686 63125

Išsami renginių programa www.muziejai.lt

Projekto organizatorė - Lietuvos muziejų asociacija

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

Informacinis rėmėjas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Rodyk draugams

Per Jonines atidaromas Jūrų muziejus

Birželio 24 dieną atidaromos Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijos, įsikūrusios Nerijos forte: akvariumas, jūrų faunos, jūrų paukščių ir žinduolių bei laivybos istorijos.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tai puiki galimybė paskutinįkart iki rekonstrukcijos pamatyti istorinį akvariumo vaizdą, kuris nesikeitė net 35 metus.

– Tiek laiko jau prabėgo nuo Jūrų muziejaus atidarymo Kopgalyje, –  sako direktorė. – Per tą laiką, ne karto nekitęs akvariumas, paseno ir fiziškai, ir moraliai. Todėl pradėjome jo rekonstrukciją.

Dėl rekonstrukcijos muziejus neveikė nuo rudens, o dabar atidaromas trumpam – nuo Joninių iki vasaros pabaigos. Rekonstrukcijos erdvei atitverta muziejaus kiemo dalis, neveikia tik amfiteatras, kuriame buvo rengiami Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai ir rūsio salė, kurioje buvo eksponuojama paroda „Kodėl laivas plaukia?“.

Kaip ir anksčiau, lankytojai grožėsis turtingais akvariumais, pingvinariumu, lankys laivybos istorijos sales, o ruonius ir Šiaurės jūrų liūtus galės apžiūrėti jau moderniuose, atnaujintuose baseinuose.

Liepą muziejininkai skelbia Šeimos mėnesiu. Ta proga muziejaus edukatoriai antradieniais ir trečiadieniais nuo 12 iki 16 valandos rengs nemokamas kūrybines dirbtuves muziejuje „Gyvenimas jūroje kitoks“. Antradieniais I laivybos istorijos salėje bus galima susikurti virvinuką „Jūrinukas“, o trečiadieniais – dėlionę „Burlaiviai Baltijos jūroje“. Akvariume antradieniais kursime atviruką su linkėjimais iš Baltijos jūros, o trečiadieniais lavinsime atmintį žaidime „Kas Baltijoje gyvena?“.

Susipažinimą su muziejaus ekspozicijomis palengvina nemokamas šešiakalbis elektroninis gidas (veikia lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, lenkų, latvių kalbomis), įdiegtas tarptautinio projekto BaltisMuseums2.0 Plus dėka.

Jūrų muziejuje vasaros metu kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį, galima lankytis dvejose nemokamai veikiančiose ekspozicijose: Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje ir Senųjų laivų aikštelėje stovinčiame žvejybos traleryje „Dubingiai“.

Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje taip pat jau įdiegtas elektroninis gidas. Šis gidas teikia informaciją lietuvių, anglų bei gestų kalba, taip pat yra ne tik asmenims, bet ir grupėms skirtas modernus įrenginys.

Etnografinėje žvejo sodyboje gyvenimas virte verda: čia vyksta net dviejų kūrybinių dirbtuvių užsiėmimai. Tautodailininkė Angėlė Rauktienė darbuojasi projekte „Ei kieno, kieno žalias kiemelis?..“, o muziejaus edukatoriai – „Svečiuose pas senąjį žveją“. Abejos dirbtuvės nemokamos dėka Lietuvos kultūros tarybos paramos.

Iki liepos sodyboje vyks kūrybinės dirbtuvės „Dirbdysiu laivę“, pristatančios žvejybos ir laivadirbystės tradicijas. Liepos 1-13 dienomis bus galima aplankyti kūrybines dirbtuves „Kur ir kaip gyveno žvejas?“, pasakojančias apie tradicinę žvejo sodybą ir žvejo šeimos buitį. Dirbtuvių dalyviai susipažins su statinių paskirtimi, namų aplinka ir buitimi, žvejo darbais (pvz. virvių vijimu, šienavimu ), taip pat su tautosaka, iš pateiktų ruošinių susikurs knygą apie žvejo sodybą.

Delfinų pasirodymai, vykstantys kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį, sulaukia ypatingo lankytojų dėmesio. Per savaitgalį pas delfinus pasisvečiuoja daugiau nei 4 tūkstančiai smalsuolių. Ypač šia programa domisi lankytojai iš Karaliaučiaus ir Latvijos. Nuo liepos vidurio, augant vasarotojų pajūryje skaičiui, bus rengiami net keturi delfinų pasirodymai.

Rodyk draugams

Istorinės dokumentikos paroda „Į jūrą, visa Lietuva!“ pradeda kelionę per šalį

Jūros šventės tradicijos gimimo 80-mečiui skirta istorinės dokumentikos paroda jau šį penktadienį, birželio 20-ąją, 16 val. bus iškilmingai pristatyta LR prezidentūros kieme Vilniuje. Tarpukario Lietuvoje išleisto propagandinio Jūros šventės plakato šūkiu – „Į jūrą, visa Lietuva!” pavadintą parodą į sostinę lydi didelis uostamiesčio kultūrinės bei jūrinės bendruomenės branduolys.

Nuo 1934-ųjų vasarą surengtos pirmosios Jūros dienos, kurios reikšmę ir svarbą iškėlė tuometis valstybės kultūrinis ir politinis elitas, skaičiuojama permaininga Jūros šventės istorija. To meto istoriniai liudijimai rodo, kokį dėmesį šiai šventei organizuoti skyrė visos Lietuvos akademinė bendruomenė, valdžios atstovai ir pats LR prezidentas Antanas Smetona. „Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosime. Toks mūsų pažadas turi būti tesėtas. Jūros diena teprimena tatai visiems…“,- per pirmąją šventę ugningą kalbą sakė tuometis valstybės vadovas.

Agitacinė kampanija tuomet buvo tokia aktyvi ir paveiki, kad į neseniai prie Lietuvos Respublikos prijungtą Klaipėdą žmonės plūste plūdo. Ir nors geležinkelis pasirūpino papildomais reisais į uostamiestį, to meto spauda rašo, jog visi vagonai buvo sausakimši, bet niekas dėl to nepykęs, priešingai – visi su dideliu entuziazmu ir džiaugsmu dardėjo prie jūros. Tuomet buvo svarbu nusilenkti jūrai, pasveikinti ją, dalyvauti koncertuose, ceremonijose, eitynėse. Pirmoji Jūros diena „uždavė toną“ ateičiai – tiek tarpukario Lietuvos jūrinės kultūros propagandos renginiams, tiek sovietiniais laikais atgimusiai Žvejo dienai ar jau šių dienų Jūros šventei. Visų jų pagrindu tapo pagarbos jūrai ir jūros žmonėms ceremonijos, paradai ar karnavalizuotos eitynės, koncertai, mugės.

8-rius šventės dešimtmečius apžvelgiančioje parodoje – daug įdomių nuotraukų, spaudinių, tekstų, liudijančių šio renginio reikšmę tuomet ir dabar. Parodą, iki Jūros šventės apkeliausiančią Vilnių bei Kauną, parengė Lietuvos jūrų muziejaus istorikai, remdamiesi savo ir kolegų iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus sukaupta medžiaga.

Istorinės dokumentikos parodą į sostinę lydi gausus Klaipėdos kultūrinis-jūrinis desantas, kuriame 111 atlikėjų: muzikantų, dainininkų, teatralų, kurie įsilies į Vilniaus „Kultūros nakties“ renginių programą. Penktadienio vakarą LR prezidentūros kiemelyje numatyti net du koncertai: „Linkėjimai iš pajūrio“ ir „Sukurta Klaipėdoje“. Tai – išankstinis klaipėdiškių kvietimas atvykti į patį jūriškiausią Lietuvos – jūrinės valstybės renginį – Jūros šventę, uostamiestį renginiais užliesiančią š.m. liepos 25-27 dienomis.

O šį penktadienį įkvėpti jūrinės dvasios kviečiame į LR prezidentūros kiemelį (S. Daukanto a. 3, Vilnius). Laukiame visų, kam brangi jūra ir Klaipėda:

16 val. Istorinės dokumentikos parodos „Į jūrą, visa Lietuva!” atidarymas.

19 val. Koncertas „Linkėjimai iš pajūrio“. Dalyvauja Karinių jūrų pajėgų orkestras ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vaikinų choras.

21 val. Koncertas „Sukurta Klaipėdoje“. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Jaunimo teatro trupė, solistai Deividas Norvilas ir Mindaugas Rojus, grupė „Cappella‘A“.

Parodą S. Daukanto a. 3 bus galima apžiūrėti iki liepos 3 d.

Daugiau informacijos:

Projekto koordinatorė

Violeta Ulevičienė

+370 618 80066

violeta@jurossvente.lt

www.jurossvente.lt

Rodyk draugams

Neįprasta arklių terapija Vengrijoje šokiravo

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Lietuvos jūrų muziejaus specialistai jau antri metai, dalyvaudami tarptautiniame gyvūnų terapijos projekte PAT (Pet Assisted Therapy: Learning with them, liet. - Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), finansuojame Švietimo mainų paramos fondo pagal Grundtvig mokymosi partnerystės programą, susipažįsta su įvairiomis gyvūnų terapijos formomis, plėtojamos skirtingose šalyse. Viešėdami Didžiojoje Britanijoje muziejininkai pamatė, kaip sveikatą gerinti gali padėti apuokų, gekonų, gyvačių ar šunų terapija, Italijoje - asilai.

Pasak delfinų terapijos specialistės Brigitos Kreivinienės, Italijoje asilų terapija suprantama labai plačiai, tai nėra vien gyvūno glostymas, jojimas ar šėrimas. Dalyvaujantys terapijoje ir valo gardus (tai traktuojama, kaip darbo terapija, įgūdžių lavinimas), ir pramogauja - jodinėja, glosto ir pan.
– Ši terapija itin tinkama žmonėms su Dauno sindromu bei tiems, kurie yra itin aktyvūs, nes romus gyvūnas padeda nusiraminti, – sako Brigita Kreivinienė.

Tačiau Vengrijoje plėtojama arklių terapija šokiravo ir daug mačiusią specialistę. Pasak jos, tai yra fizinio lavinimo pratimai, kuriuos atlikdami žmonės su įvairia negalia vysto savo koordinacinius, motorinius ir kitus fizinius gebėjimus.
– Neįgalieji atlieka tiesiog, mūsų manymu, akrobatinius pratimus, – pasakojo specialistė. – Iš pradžių praktikuojamasi specialiose laboratorijose – centruose, kuriuose arklio imitacija padeda žmogui mėginti visus pratimus atlikti nejudrumo būsenoje. Vėliau ši veikla perkeliama į realią situaciją – mėginama atlikti fizinius pratimus arkliui judant.
Tačiau tokių sunkumų nugalėjimas, pasak Brigitos Kreivinienės, suteikia ir dvasinės stiprybės: žmonės labiau savimi pasitiki išvystę tokį stebėtiną meistriškumą.
Šia, užsienio gyvūnų terapijų centruose įgyta patirtimi, muziejininkai dalijasi su BĮ neįgaliųjų centru “Klaipėdos lakštutė”. Brigitos Kreivinienės teigimu, šis suaugusių neįgaliųjų dienos socialinės globos centras itin domisi gyvūnų terapijos naujovėmis ir jas vykdo
– Ši projektinė patirtis ypatingai svarbi kuriant unikalų Delfinų terapijos centrą, – teigė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Jau planuojama, kad kitąmet pradėsiančiame veikti delfinų terapijos centre bus taikoma plataus pobūdžio terapinė-edukacinė programa, skirta įvairių sutrikimų turintiems žmonėms. Taip pat ateinančiais metais numatyta surengti Tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją apie gyvūnų terapiją.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rodyk draugams