BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jachtos “Gulbė kelionė arba kam skandintis jūroje? (V)

Romualdas Adomavičius/ istorikas/ Laivybos istorijos skyrius/ Lietuvos jūrų muziejus

Išplaukusi iš Klaipėdos, po trijų parų kelionės Baltijos jūra, jachta „Gulbė“ pasiekė Kopenhagos uostą Danijos Karalystėje. Kapitonas K. Mažonas, aprašydamas paruošiamuosius darbus prieš įplaukiant į kitos šalies uostą, pateikia geros jūrinės praktikos, kitaip jūrinio etiketo suvokimo pavyzdį lietuvių buriuotojų tarpe tarpukariu. Supratimas, kad buriavimas su Lietuvos vėliava yra savos šalies atstovavimas užsienio kraštuose tuo metu buvo stipriai įsitvirtinęs.

Nieko stebėtina, kad tris paras narstant po bangas mūsų jachtoj atsirado kiek netvarkos: nesutvarkytos virvės, metalinės dalys nuo sūraus vandens apsitraukė rūdim. Tokiam stovyje nepatogu svečiuotis pas danus. Tad nutarėm stoti ant inkaro nuošaly farvaterio, kad niekam po kojomis nesimaišytume, ir padaryti tvarkos bei švaros valandą. Jurgis pažada šiai dienai pagaminti iškilmingus pietus, virtuvę ir kajutę sutvarkyti. Dėl savo geros širdies jis griebiasi sunkiausio darbo, o skaitytojui turbūt žinoma kavalierių, ypač keliaujančių, kambarių tvarka. Nors trys iš mūsų vedę, bet jūrininkai, nuplaukę 20 jūrmylių nuo kranto, laiko save nevedusiais… Gal kas ir gerai jaučiasi, pasiliuosavęs nors laikinai nuo Himenėjaus ryšių… Kristupui pavedam virves ir bures tvarkyti, kaip didžiausiam šių svarbių jachtos atributų mėgėjui ir meisteriui, gi aš su inžinierium apsiginkluojame skaromis ir zamšu, valome ir šveičiame mašinas, varines ir kitokias jachtos blizgančias dalis. Kiekvienas su įnirtimu įsigilina į savo darbą ir ištisas 3 valandas nė vieno žodžio vienas kitam nepratariam. Šituos darbus užbaigę, sujungtomis jėgomis imame klają (past. denį) mazgoti. Trys valandos darbo ir tylėjimo padarė mūsų „Gulbę“ švarutę, blizgančią, elegantišką. Rodos, dėl tvarkos raudonuoti dabar nereiktų; galėtume priimti aukščiausią, net labai išlepintą svečią. Sėdame nusipelnytų, Jurgio pagamintų pietų valgyti. Pastebim, kad kažkokia jachta, smalsumo vedama, išėjusi iš savo krypties, artinasi prie mūsų. Matyti, ji mums nesimpatizuoja, nes nesisveikindama neria pro šalį. Tad ir mes, nekreipdami daug dėmesio, plušame toliau savo pudingą. Vakaras buvo nebe toli, tat skubinomės nuo inkaro, kad dar šį tą Kopenhagoj pamatytume. Rankų mostelėjimais, rečiau vėliava, sveikinamės su prasilenkiančiomis jachtomis. Saulei leidžiantis plaukiame tarp molų, pagražintų dviem raudonais bokšteliais – švyturiais, Kopenhagos uostan. Kažkur girdėt patrankų šūviai. Nesuprantame, kodėl šaudoma, manome, kad tai kariuomenės pratimai; gal, sakome, susipešė su kaimynais švedais, o   gal… „Gulbė“ taip iškilmingai sutinkama… Pamažu slinkdama iš uosto gilumos, didelė gelsvai balta, auksuotais ornamentais pagražintu števeniu motorinė jachta artinasi mūsų link. Ant jos matyt didelis būrys jūrininkų ir margų jūros karininkų. Jie žiūri į mūsų „Gulbę“, rodo į vėliavą, kažką tarp savęs kalba, matyt, spėlioja, kas per paukščiai ir iš kur mes esame. Spėliojame ir mes, kam ta puiki jachta galėtų priklausyti. Nutariam, kad tai koks nors ekonominės krizės nepaliestas amerikoniškas bekonų ar skarmalų karalius pramogauja. Bet mes apsirikome: kitą dieną pripuolamai patyrėme, kad ta jachta tikrai karališka, joje važiavo tikras karalius – Danijos karalius Kristijonas X. Jis plaukė į savo vasaros rezidenciją. Jo garbei aidėjo patrankų šūviai. Net šitos gražios, puošnios jachtos įsigijimo istoriją sužinojome. Kadangi senoji jachta karališkoms kelionėms nebetiko, tai buvo prašyta parlamento leisti tam tikrą pinigų sumą naujai jachtai pastatyti; bet kairioji parlamento dauguma prašomą sumą taip susmailino, kad apie įgijimą naujos reprezentacinės karališkos jachtos ir kalbos nebegalėjo būti. Bet Kristijonas X Danijoj yra labai populiarus ir mylimas, todėl jau kitą dieną, kai kraštas sužinojo minėtą parlamento daugumos nutarimą, tiek daug prisirašė norinčių padėti karaliui jachtą pastatyti, kad privačių asmenų pasirašytoji suma toli pralenkė sumą, kurios prašyta iš parlamento. Iš to ir paaiškėjo ir tos jachtos puošnumo paslaptis.

Bet nutolstu nuo temos. Plaukiame išilgai vadinamos Lang Linie (past. vedlinės) ir žvalgomės, kur čia sustoti: ar uoste inkarą išmesti ar prie kranto prisišlieti. Visai temsta ir vaizdas prieš mus pasakingas, nes begalės šviesos žiburių, atsimušančių į vandenį, dvigubėja, mirga baltomis, geltonomis, rečiau žaliomis ir raudonomis spalvomis. Nors jau vėlu, bet po uostą nardo daugybė sportinių jachtų, motorinių laivelių, rečiau prašliaužia kažkokiais baisiais fenderiais apsišarvavęs buksyras ar locas. Iš dešinės prie kranto matome bedarbius laivus, tvarkingai po tris surikiuotus. Jie rūdija, nyksta.

Tai tikros bedarbių milžinų laivų kapinės, pasaulinės ekonominės krizės aukos. Priešakyje pastebime kažkokį didelį, šviesomis mirgantį rūmą. Kiek prisiartinę nustatom, kad tai yra „Kongelik Dansk Jacht – Klub“ (past. Karališkasis Danijos jachtklubas) – mūsų kelionės pirmojo etapo tikslas. Lygiai devyniomis prieš klubo rūmus žvangėdamas krinta „Gulbės“ inkaras. Nors jau vėlu, bet po trijų kelionės dienų norisi pramankštinti kiek sustirusias kojas, pavaikštinėti žeme. Pričkus nenorėdamas savo sutvarstytos galvos mieste rodyti, nutaria jachtoj pasilikti. Papratę jausti mūsų muitinės ir policijos rūpestingumą piliečių atžvilgiu, nepamirštame, kad ir čia laukia mūsų tokios pat revizijos ir dokumentų kontrolės ceremonijos. Bet kadangi jie mūsų neieško, tai mes einame jų ieškoti. Dairomės, kur čia suradus panašias kreatūras su atitinkamomis puošniomis galą – kepurėmis. Nors su topo liktarna ieškok, - niekur nematyt. Kažkoks jūrininkas, mandagus danas, dasiproti mūsų sielos nerimą ir sužinojęs reikalą užtikrina mus, kad oficialus danų valdžios atstovų sutikimas jachtos atžvilgiu nepraktikuojamas ir kad mes galime drąsiai keltis į krantą. Pratę prie rūpestingesnės mūsų įstaigų tvarkos ir kiek įsižeidę dėl šitokio „apsileidimo“, einame į miestą. Kristupas, kuriam miestas kiek pažįstamas, imasi mums vadovauti. Pirmiausia turime šventą pažadą ištesėti – pranešti Klaipėdon, kad laimingai atvykome. Telegrafo durys jau uždarytos, bet kažkoks ponas, pastebėjęs, kad mums danų telegrafo įstaigos tvarka nežinoma, paspaudžia prie durų pritaisytą sagą ir telegrafo įstaigos durys automatiškai atsidaro. Telegramų priėmimo langutis taip pat uždarytas. Manome, kad ir čia reikia kokio nors mygtuko ieškoti. Neapsirinkam. Dežuruojantis valdininkas, apsivilkęs spindinčiai baltu chalatu, daugiau panašus į daktarą ar į vaistinės provizorių, negu į pašto valdininką. Nesistebi nei adresu „Radio Klaipėda“, nei telegramos lietuvišku tekstu, neprašo paaiškinimų. Netenka pastebėti, kad tai idealus valdininkas, einantis savo pareigas. Krautuvės jau uždarytos, o taip norėtųsi surūkyti danišką cigarą ar cigaretę, taip masina languose išstatyti įvairūs vaisiai… Nebloga būtų ir atviručių su pašto ženkleliais nusipirkti, skubiai norėtųs saviems parašyti. Kristupas pareiškia, kad tai labai lengva padaryti ir parodė į daugybę automatų, kurie gatvėje prie krautuvių pastatyti ir už mažą ere skaičių siūlo įvairių gėrybių. Gailimės, kad automatai-skutikai nepastatyti, nes per tris kelionės dienas gerai apžėlėm. Kristupas taip uoliai duoda mums pavyzdį, prie kiekvieno automato siekdamas liemenės kišenėn reikalingų ere, kad visai nepastebi, kaip metalinius ere iš kišenės traukdamas pameta visą banknotų atsargą, kelionei  paruoštą – danų ir švedų kronų banknotais apie 450 litų vertės. Net ir man su Jurgiu nuotaika pranyko, nebeminint nelaimingo Kristupo. Gaila pinigų, bet dar labiau gaila Kristupo ir jo su visais pinigais pamesto gero ūpo… Bet mūsų Kristupą kelionėje, matyti, lydi ir saugo gerosios dvasios. Grįžtame atgal ir kitoj kryžgatvės pusėj pamatom ant šaligatvio gulintį pluoštą banknotų. Džiaugiasi jis, džiaugiuos ir aš su Jurgiu drauge. Tiek žmonių praėjo ir nė vienas nepakėlė. Matyt, manom sau, danams neblogai sekasi, kad jie užvertę galvas vaikšto.

Šiai dienai užteko emocijų ir pergyvenimų. Skubam atgal i „Gulbę“ pasilsėti, jėgų sukaupti rytojaus dienai – oficialiai reprezentacijos daliai ir naujiems įspūdžiams.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą