BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ATĖJĘ IŠ JŪROS (4)

Dainius Elertas / Istorikas-muziejininkas / Laivybos istorijos skyrius / Lietuvos jūrų muziejus

Lietuvių didikų protėvio Palemono palyda išplaukė ieškoti naujos Tėvynės gelbėdamiesi nuo persekiojimų. Variagai rusai naują Tėvynę surado ten gyvenusių pakviesti. O Gotlando gyventojai patys privertė net trečdalį savo salos vyrų išplaukti ir ieškoti kitos vietos įsikurti. Pasak vienos seniausių Švedijoje kronikos „Gotų saga” (Gutsagan) perduodamos legendos, taip saloje buvo sprendžiami gyventojų pertekliaus ir ribotų maisto išteklių klausimai. Pateikiame 1220 m. senosios gutų (gutar) kalba parašyto šaltinio fragmentą iš S. D. Kovalevskio vertimo:
„2. [...] Per ilgą laiką iš tų trijų žmonių Gotlando gyventojų tiek prisidaugino, kad šalis nebepajėgė visų išmaitinti. Tada jie ištraukė burtus ir taip iš šalies išsiuntė kas trečią vyrą, kurie galėjo išsaugoti ir išsigabenti viską ką turėjo ant žemės paviršiaus. Jie nenorėjo išvykti, todėl nuplaukė į Torsborgą [Torsborg] ir ten įsikūrė. Tačiau tos žemės gyventojai nepanoro jų pakęsti ir išvijo juos. Tada jie plaukė į Fore salą ir apsigyveno ten. Tačiau ten negalėdami savęs išmaitinti nuplaukė į vieną salą greta Estlando [vert. Estų žemė, Estija], kuri vadinama Dageida [vert. Hjumo sala]. Ir apsigyveno ten. Ir pastatė pilį [vert. borg], kurios liekanos iki šiol matomos. Tačiau ir ten jie negalėjo savęs išmaitinti, ir nuplaukė upe vadinama Diuna [vert. Dauguva], o šia - per Ryza land [vert. - Rusų žemę]. Jie plaukė taip ilgai, kad atplaukė į Greklandą [vert. Graikiją]. Jie paprašė graikų konungo leidimo ten gyventi „jaunatyje ir delčioje”. Konungas leido ir manė, kad tai tęsis ne ilgiau mėnesio. Prabėgus mėnesiui jis ketino siūlyti jiems išvykti. Tačiau jie atsakė, kad jaunatis ir delčia yra visada. Ir pridūrė, kad jiems tai žadėta. Ginčas tarp jų pasiekė karalienę. Ji pasakė: „Mano valdove, konungai! Tu leidai jiems gyventi „jaunatyje ir delčioje”. Tai reiškia „amžinai”. Tu negali atsisakyti savo žodžių.” Taip jie apsigyveno ten ir gyvena iki dabar. Ir dar šį tą išsaugojo iš mūsų kalbos”.
XVI a. kronikininkai šį gotlandiečių vyrų išplaukimą laikė vykus 903 metų po „didžiojo tvano”. Archeologai dideles migracijos bangas iš Gotlando datuoja V-VI a. po Kr. Išeivių atvykimą ir ryšius su Gotlando sala patvirtinančių artefaktų randama Kurše, Estijoje bei dabartinėje Šiaurės Rusijoje. Tarpukaryje juos tyrė švedų archeologas В. Nerman, o XX a. pabaigoje lietuvių - Vl. Žulkus bei latvių - J. Urtans. Užrašytoje legendoje pagrindinis išplaukimo motyvas išsimaitinimas. Gutų gudravimas išgaunant Bizantijos imperatoriaus leidimą pasilikti šalyje rėmėsi dviprasmišku viešnagės laiko interpretavimu. Taip pat, supratimu, kad valdovo duotas žodis - neatšaukiamas. Tikėtina, kad šis kronikos siužetas turėjo įtakos savaip apmastant legendinę prūsų istoriją. Bet apie tai - vėliau.

Paaiškinimai:
Gotlandas - didžiausia Baltijos sala. Aptariamu laikotarpiu buvo apgyvendinta gutais. Jie siejami ir su gotais.
Torsborgas - dabartinis Torsburgen tai milžiniškas 12 hektarų įtvirtinimas iš rastų, akmenų ir žemės pylimų rytiniame Gotlando pakraštyje. Pavadinimą galima versti Toro pilis. Toras - perkūniją valdantis skandinavų dievas. Įtvirtinimas buvo pradėtas įrenginėti jau I a. Buvo atnaujinamas iki IV a. Maždaug apie 1100 m. apleistas.
Forė, šved. Fårö, gutų Faroy - didžiausia sala prie Gotlando. Yra šiauriau jo.
Estlandas - estų kraštas.
Dageida, Dagė, šved. Dagö - tyrinėtojai ją tapatina su Hiiumaa sala (Estija).
Diuna - Dauguvos upė buvo svarbi prekybos į rytus arterija. Kai kurie tyrinėtojai su Diuna, Duna, Dvina siejama ir lietuvių dainų Dunojėlį.
Greklandas - graikų kraštas. Tuo metu tai buvo Rytų Romos imperija arba Bizantija.
Konungas - lietuviškas atitikmuo kunigaikštis, karalius. Šiuo atveju Bizantijos imperatorius.
„šį tą išsaugojo iš mūsų kalbos” - žinoma, kad Bizantijos imperatorius turėjo asmens sargybą iš variagų / normanų ir jų palikuonių. Jie tarp savęs kalbėjo savo kalba. Kiti tyrinėtojai šį teiginį linkę sieti su gotais įsikūrusiais Krymo pusiasalyje. Jie buvo įtakojami graikiškos Bizantijos kultūros, tačiau iki XVIII a. išsaugojo tapatybę bei kalbą.

Šaltinis:
Samling af Sweriges Gamla Lagar. Utg. C. J. Schlyter. Bd. 7. Lund, 1852
С. Д. Ковалевски, Сага о гутах, Средние века, Москва, 1975. Вып. 38. c. 307-311

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą