BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atėję iš jūros (10)

Dainius Elertas/Lietuvos jūrų muziejaus istorikas

Vandenų apsuptos salos kartais tapdavo vieninteliu prieglobsčiu pajūrio gyventojams įsiveržus priešams. Jūra nubrėždavo ribą tarp prarastos įtakos ir naujų galimybių. Tapę saliečiais pakrantės žmonės nukreipdavo savo žvilgsnį į bekraščius vandenis. Silpnojo išsigelbėjimas virsdavo jo galia. Tai liudija iki 1797 m. spalio 17 gyvavusios Venecijos valstybės istorija. 995 – 1018 m. aktyviai dalyvavęs diplomatinėje veikloje Venecijos dožo Petro Orseolo kapelionas Jonas Diakonas (Iohannis Diaconi) paliko veikalą „Istoria Veneticorum“, kuriame pasakojo apie įvykius iki 1008 m. kaip šio miesto – valstybės pilietis. Jame Venecijos miesto įkūrimas siejamas su Venecijos gyventojų išsigelbėjimu nuo išorės priešų. Pateikiame laisvą šio epizodo vertimą:

„[...] Taigi, kada nuo Viešpaties įsikūnijimo prabėgo 540 metų langobardai įsiveržė į laikoma pirmąja Italijos provinciją – Venetią. Jie kaudamiesi užėmė Vikentią, Veroną bei likusius miestus be Patavos ir Monte Kaliko. O taip pat, Opitergijų, Mantują ir Altiną. Nenorinčios langobardų viešpatavimui nusilėkti tautos veržėsi į artimiausias salas. Atatinkamai, salas jie praminė Venetia vardu, iš kur buvo kilę. Be to jie patys iki dabar čia gyvendami vadina save „venetici“. Nors lotyniškai viena raidė keičiasi, graikiškai jie save vadina labiau garbingai – „Heneti“. Iš tiesų, po to kai jie nusprendė savo apgyvendino vietą užvaldyti statant gana įtvirtintas tvirtoves bei miestus, jie sau sukūrė naują Venetią ir nuostabią provinciją

Romėnų istorikas Titas Livijus venetus laikė persikėlusių trojėnų sumišusių su vietiniais lotynais palikuonimis. Šiaurės vakarų Italijoje jie valdė didelę sritį - Venetia. Jonas Diakonas pastebi: „Iš tiesų yra dvi Venetijos. Pirmoji – tai ta, kuri minima dar antikoje [antiquitatum], kuri driekiasi nuo Pannonijos sienos iki Addos upės. Jos svarbiausias miestas Aquileia [...] Antroji Venetia – tai ta, kurią mes žinome salose nuostabiai įsikūrusi tarp bangų Adrijos jūros įlankoje ir sėkmingai apgyvendintų daugybe liaudies“. Čia prisiminkime lietuviškojo Palemono žygio pradžią. Pasak viduriniojo Lietuvos metraščio, šis gelbėdamasis nuo 54 – 68 m. valdžiusio Romos imperatoriaus Nerono (Nero Claudius Caesar Augustus Germanicus) persekiojimų su palyda sėdo į laivus Venetijoje. „Bychovco kronikoje“ pasakojama, kad buvo bėgama nuo Atilos vedamų hunų ordos, kuri 452 m.: „Apgulė Akvilėją. O šis miestas buvo labai įtvirtintas ir turėjo gerą romėnų įgulą. [...] Atila [...] nebenorėdamas daugiau gaišti, traukė gilyn į Italiją, Romos linkui. O kunigaikščiai ir senatoriai, kurie [...] buvo tame mieste, regėdami tokią jo kariautojų galybę, išsibėgiojo iš miesto, apimti didžiausios baimės. Kai kurie bėgo slėptis į savo žūklavietes ir ten, saloje ėmė kurtis. Ir toji vieta vėliau buvo praminta Venecija.“ Kroniką tyrusio ir išvertusio į lietuvių kalbą istoriko R. Jaso manymu jos autorius naudojosi Forestos „Pasaulio istorija“. Tokiu būdu ratas užsiveria – Lietuvos metraščiuose savaip interpretuojama romėnų, italų ar venecijiečių istorinė tradicija. Lietuvos didikų pradininkas Palemonas išplaukia iš regiono į kurį gerokai prieš tai buvo atplaukęs mitinis romėnų protėvis Enėjas.

Paaiškinimai:

nuo Viešpaties įsikūnijimo prabėgo 540 metų iš tiesų langobardų įsiveržimas vyko 568 m. po Kr. Langobardai germanų tauta atsikėlusi iš Baltijos pakrantės. Savo etnonimą gavo nuo pravardės „ilgabarzdžiai“. Šiaurės Italijoje sukūrė karalystę, kurios palikimas dabartinis Lombardijos regionas.

Vikentia dabartinė Vicenza

Patava dabartinė Paduja

Opiterigijus dabartinis Oderzo

Aquileia vienas didžiausių Romos imperijos miestų. Dabar nedidelis miestelis šiaurės Italijoje.

Šaltiniai:

Istoria Veneticorum Iohanni Diaconi. Fonti per la storia dell’Italia medievale: Storici italiani dal Cinquecento al Millecinquecento ad uso delle scuole, Bologna. 1999, t.2

Lietuvos metraštis, Vilnius, 1971

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą